Patikėti tokiais argumentais sunku, atvirkščiai, niekam nekelia nuostabos komentarai, jog tai dėl noro likti valdžioje, nes, visą gyvenimą joje buvus, sunku likti niekuo. Antra, valdžia – tai įtaka ir ryšiai. Tačiau ne veltui Merfio dėsnis sako – nesvarbu, ką žmonės kalba, visi vis vien galvoja apie pinigus.
Taigi, ar gali būti, kad labiau už viską socialdemokratai nenori, kad atsiskleistų jų praeities ryšiai ir iš jų gimę sprendimai, tarkime, energetikos ūkyje. O juk tyrimą inicijuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, apie politikų ir verslo artimų santykių tyrimą kalba premjeras.
Gal tai ir yra svarbiausia priežastis, dėl ko prireikė eiti prieš partijos valią ir kurti frakcijų koaliciją? Juk būnant valdžioje tokius tyrimus lengviau kontroliuoti ar galbūt iš viso užgesinti.
Teisiniu požiūriu – viskas gerai. Seimo statutas leidžia frakcijoms pasirašyti koalicines sutartis. Tiesa, tokie dariniai anksčiau buvo būdingesni, pavyzdžiui, Rusijos Dūmoje ar Ukrainos Radoje, bet ne Lietuvoje. Tačiau ko nepadarysi, kai valdžioje nori išlikti bet kokia kaina.
„Man atrodo, atskiri Seimo nariai, partijos nariai savo asmeninius, partinius, grupinius interesus kelia aukščiau visuomenės ir valstybės interesų. Galime abejoti, ar Seimas pajėgus efektyviai veikti, ar jis pajėgus priimti tuos sprendimus, kurių reikia Lietuvai. Dabar viskas skęsta politinėse intrigose, politinėse vidinėse kovose“, – sako Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
Įtakingi socialdemokratų politikai dar kartą visai partijai priminė, kad jie priima sprendimus, o ne tūkstančiai partijos narių, balsavusių prieš koaliciją. Galbūt, tokiu būdu vyksta kova tarp naujojo partijos lyderio, kuris turi nemažą skyrių palaikymą, ir senbuvių?
Bet galbūt čia svarbu ne įtakos partijoje dalybos, o atsivejanti praeitis? O ji gali būti nelabai maloni, jei, pavyzdžiui, siūlymui Seime tirti, kokią įtaką verslas daro politikams, žalą padariusias investicijas strateginėms įmonėms ir net politikų ryšius su Rusijos įmone „Rosatom“, bus pritarta.
„Energetikos srityje iki dabar yra nemažai išlikusių prieštaringų istorijų ir neatsakytų klausimų. Tiek kalbant ir apie Ignalinos atominės uždarymą ir su tuo susijusias paslaugas, reikalus, tiek ir „Rosatom“ veiklą ir neatmestina, kad kai kurie socialdemokratai norėtų žinoti, kas vyksta, patys dalyvauti ir tam buvimas valdančioje koalicijoje suteiktų daugiau galimybių. Manau, kad reikėtų žiūrėti į tuos socialdemokratų frakcijos narius, kurie praeityje užėmė svarbias pozicijas tiek vyriausybėje, tiek ir Seime“, – tvirtina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Būtent minėti nariai ir pasirašė frakcijų koaliciją. Jei pasitrauktum iš koalicijos, negalėtum dalyvauti priimant sprendimus, sako buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas R. Vilpišauskas. Parlamentinis tyrimas apims 15 metų laikotarpį, per kurį keturis kartus vyriausybei vadovavo socialdemokratai ir kartą konservatoriai.
Kalbant apie rusišką kapitalą Lietuvos energetikos sektoriuje, derėtų prisiminti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Lėšos Ignalinos uždarymui skirtos 2001 m., dar tuomet, kai Lietuva nebuvo ES narė, todėl didžiąją dalį atominės uždarymo lėšų pavesta administruoti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ekspertams. Įstojusi į ES, Lietuva turėjo teisę inicijuoti Jungtinio komiteto steigimą, kuris perimtų iš banko lėšų valdymą. Premjero Algirdo Brazausko vyriausybė buvo nurodžiusi Ūkio ministerijai parengti reikiamus teisės aktus, tačiau iš A. Brazausko perėmęs premjero postą Gediminas Kirkilas to nepadarė. Uždarymo lėšas iki šiol administruoja bankas, tačiau Lietuvai oficialių ataskaitų neprivalo teikti.
Taip konsultuojama banko ekspertų Ignalinos atominė nusamdė Vokietijos konsorciumą „Nukem“, kad šis vykdytų svarbiausius projektus. Ši sutartis ne kartą keista, darbų sąmata vis didėjo, o darbai vėlavo. Galop „Nukem Technologies“ įsigijo „Rosatomas“. Taip Ignalinos uždarymo svarbiausi darbai pateko į rusų konsorciumo rankas. G. Kirkilo vyriausybė palaimino ir prieštaringai vertinto bei daugybės diskusijų kėlusio nacionalinio investuotojo, turėjusio statyti naują atominę elektrinę, „LEO LT“ steigimo dokumentus.
Bendrovė vėliau likviduota, tačiau akcijas valstybei pardavę „Maximos“ savininkai susižėrė beveik 200 mln. eurų. Su „Rosatom“ atstovais Ignalinos atominėje, nors jis tą ir neigia, yra susitikęs ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Apie susitikimą spaudos pranešimus išplatino Rusijos įmonės komunikacijos departamentas, Lietuvos vyriausybės spaudos tarnyba. Detalių nėra daug, tačiau „Rosatom“ komunikacijos departamento pranešime teigiama, kad aptartas ir galimas dvišalis bendradarbiavimas dėl atominės energetikos. Dėl ryšių su „Rosatom“ apkalta jau gresia socialdemokratui Mindaugui Basčiui, parlamentinio tyrimo metu žadama toliau gilintis ir aiškintis, kas stovi už M. Basčio, nes, pasak NSGK pirmininko, jis buvo tik tarpininkas.
„Tai, ką aš matau, „Rosatom“ interesais turėjo rūpintis daugiau nei vienas Seimo narys. Tam reikia politinių struktūrų, bent jau politinės galios centro, kurį sudaro ne vienas žmogus. Tai, kad „Rosatom“ ir „Gazprom“ sekėsi Lietuvoje, akivaizdu. Tose srityse, kur veikė šios kompanijos, sprendimus priima ne atskirų įmonių vadovai. Sprendimus priima politikai. Politikai priima sprendimus – bus čia „Rosatom“ ar nebus. Politikai priima sprendimus bus čia „Gazpromas“ ar nebus“, – nurodo Vytautas Bakas.
Politikų sprendimai kol kas, pasak V. Bako, šioms rusiškoms kompanijoms, per kurias daromas ne verslas, o politinė įtaka, buvo gana palankūs. Šią savaitę V. Bakui siūlymą pradėti parlamentinį tyrimą pristačius frakcijų koalicinei tarybai, socialdemokratai paprašė savaitės pertraukos. Oficiali priežastis – formuluočių tikrinimas.
Pasak R. Vilpišausko, tokio tyrimo politinės pasekmės – būtų paviešinti duomenys, jautrūs atskiriems politikams, partijoms. Parlamentinio tyrimo sėkmė priklausys nuo to, ar susiformuos koalicija, kurioje bus tikimasi kitiems jautrių klausimų svarstymo.
„Priklausys nuo to, ką skirtingų frakcijų atstovai jame įžvelgs naudingo sau patiems ir nenaudingo konkurentams, nes jau dabar girdime, kaip ir Tėvynės sąjungos ir kitų frakcijų vadovai siūlo įtraukti ir kitus klausimus, kurie gali būti jautrūs Valstiečių ir žaliųjų partijos vadovui ar kitiems politikams“, – atkreipia dėmesį R. Vilpišauskas.
Nepamirškime, kad tyrimas liestų ir vienos konservatorių Andriaus Kubiliaus vyriausybės kadenciją. Trečiadienį Seime vyks pagrindinis mūšis dėl sprendimo – bus pradėtas ar ne parlamentinis tyrimas. Kitą savaitę socialdemokratų pirmininkas laukia ir galutinio maištininkų sprendimo – ar jie paklūsta partijai ir palieka koaliciją. Po šio atsakymo turėtų būti aišku, ko imsis G. Paluckas.
„LSDP pasitraukimas iš koalicijos dabar yra tik vienu būdu – jei tie nariai yra išmetami. Kitu atveju – mes vadiname frakcijų ar kažkieno koalicija, bet tai yra de facto LSDP dalyvavimas koalicijoje toliau. Jeigu G. Paluckas atsitraukia, tai jis kaip ir nusileidžia tarsi parlamentinei grupei ir mes turime tą situaciją, kad, nežiūrint to, kad partijos lyderis išrinktas demokratiškai, bet de facto parlamentinė grupė dominuoja partijoje ir primeta sprendimus“, – aiškina VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis.
Jei maištininkai laikytųsi valstiečių ir žaliųjų koalicijos, regis, G. Paluckui geras būtų tik vienas kelias – pašalinti juos iš partijos. Taip jis sustiprintų ne tik savo pozicijas, bet ir partijos autoritetą, o jeigu prasidėtų tyrimas ir išlįstų nemalonių tiesų, būtų galima sakyti – tai ne mūsų partijos nariai.