Prezidentė kalbėjo apie skaudžias socialines problemas ir tai, kaip kiekvienas galime padėti jas spręsti.
– Aš, kaip medikas, žinau, kaip alkoholis veikia mūsų kūne, kam jis kenkia. Kaip alkoholis kenkia valstybei?
– Pradžia yra tai, kad žmogus kenkia sau, šeimai, vaikams, artimiesiems, tuo pačiu stigmatizuoja savo vaikų ateitį. Be jokios abejonės, kainuoja ir gydymas, vėliau [atsiranda] ir psichologinės problemos. Galbūt [tokioje] šeimoje užaugusius stigmatizuotus vaikus taip pat ne tik tiesiogiai mediciniškai reikės gydyti, bet taip pat [atsiranda] įvairūs psichologiniai kompleksai, įvairūs elgsenos stereotipai, kurie persiduoda iš kartos į kartą. Iš tiesų tai yra didžiulė bėda, tai yra ne vieno žmogaus problema, todėl ir visi žmonės, mūsų aplinka, bendruomenės turi suprasti, kad tai yra visų bėda. Padėti reikia visiems, nepalikti žmogaus vieno su savo bėdomis.
– Kokios, Jūsų nuomone, 3 pagrindinės priežastys – kodėl nereikėtų gerti alkoholio?
– Pirmiausia – žmogaus, kuris vartoja alkoholį, sveikata. Tada – įtaka jo šeimai ir vaikams. Galų gale, grandininė reakcija nuo žmogaus, nuo jo šeimos, nuo bendruomenės eina link pačios valstybės. Tai yra kelis kartus brangiau skirti lėšas gydymui, konsultavimui ir toms pasekmėms, kurias gali padaryti girtas žmogus. Tai gali būti ir avarijos, ir padaryta žala kitam žmogui. Tai išties yra didelė prabanga valstybei ir didžiulė neatsakomybė žmogaus, kuris tai daro, nes tai ne vien tik jo problema, tai labai brangi problema, už kurią turi mokėti visi Lietuvos žmonės.
– Jūs minėjote, kad savižudybės ir alkoholis glaudžiai susiję, bet turime dar vieną glaudžiai susijusią problemą – smurtas artimoje aplinkoje. Kurioje Lietuvos dalyje ta problema jaučiama labiausiai?
– Na, taip turbūt tikrai neįmanoma įvardinti. Yra įvairių studijų pjūvių, nagrinėjimų, kad tai priklauso nuo socialinės aplinkos, nuo išsilavinimo ir taip toliau, bet aš vis tik taip nenagrinėčiau ir nenorėčiau užgauti nė vieno Lietuvos kampelio. Kai pradėjome kalbėti apie smurtą ir pirmą kartą 2011-aisiais priėmėme įstatymą prieš smurtą artimoje aplinkoje, koks pasipriešinimas buvo, kaip buvo nenorima išnešti šios problemos iš namų. Pamatėme, kiek daug bėdų yra. Ir smurto yra visokio: fizinio, psichologinio, prieš vaikus, prieš moteris, net prieš vyrus. Programoje, kurią dabar vykdome, matome, kad vyrai pradeda prašyti konsultacijų, nes smurto yra įvairaus.
Didžiulį psichologinį [smurtą] matome ir mokyklose. Pandora atsivėrė per medijas, per internetą, kai smurtautojas gali likti anonimiškas, kalbėti neatsakingai ir ilgą laiką nebaudžiamai. Išties, smurtavimo formų yra labai daug, ir jos labai skaudžios. Kiekvienai kartai iš naujo reikia išmokti, kaip su jomis susidoroti, nes kiekviena karta turbūt turi savo formas, bet jos nemažiau skausmingos, nemažiau probleminės. Alkoholis yra viena jų, bet ne tik jis. Mes matome priklausomybę ir nuo narkotinių medžiagų. Žmonės, kurie naudoja vieną ar kitą būdą apsisvaiginti, be jokios abejonės, smurtauja skaudžiau ir dažniau. Tai taip pat didžiulė problema.
– Užsiminėte, kad, kai buvo išleistas įstatymas, kai kurie priešinosi. Prisimenu, po to, kai buvo paskelbta apie įstatymą, kartais skaitydavau atsiliepimus. Visada stebėdavausi, kaip įmanoma sugebėti prieštarauti tam?
– Mes, lietuviai, esame truputį uždari. Išnešti iš namų tai, kas labai artima tau, iki šiol yra sunku. Pavyzdžiui, prisipažinti, kad šeimoje prieš tave smurtauja, prisipažinti, kad turi kokią nors sudėtingą ligą. Tai yra psichologiškai sunku kiekvienam žmogui. Mūsų, lietuvių, būdas toks: geriau palaikykime šeimoje, geriau pasislėpkime.
Kai pasirodė didžiuliai smurto skaičiai, [pamatėme], kaip pas mus blogai! Tiesiog viskas buvo paslėpta. O dabar, galų gale, žmonės pradeda išsilaisvinti, išeiti iš baimės, priespaudos režimo, pradeda atviriau kalbėti. Pirmas žingsnis yra pradėti kalbėti, nebijoti, atsiverti ir pagalba tikrai ateis, netgi pats sugalvosi, kaip sau padėti. Jau nekalbant apie tai, kad kiti išgirdę ateis ir padės.
Turime nevyriausybinių organizacijų, įvairių savanorių, telefono linijų – tikrai pasaulis pasikeitė. Jis tampa atviresnis, mažiau bijo ir mažiau kompleksuoja. Todėl tiesiog reikia padėti žmonėms, kurie galbūt dar ne viską žino, neišdrįsta. Padėkite pirmiausiai sau ir tada jums tikrai padės kiti.
– Prisimenu visą nepriklausomybės laikotarpį. Iš tikrųjų viskas eina geryn.
– Kai pažiūri iš toliau į tą visą laikotarpį, tai tikrai aš labai džiaugiuosi, kaip Lietuva pasikeitė ir kaip žmonės pasikeitė. Koks mūsų jaunimas auga, kaip apsirengę, kokia eisena gatvėse. Atmenu, prieš 20 ar daugiau metų mes net šypsotis bijodavome, kad apie mus ko nors nepagalvotų arba kad nesužinotų, kaip mes jaučiamės.
– Šviesti apie alkoholio žalą ar drausti? Kokia Jūsų nuomonė?
– Manau, kad didžiulė klaida yra supriešinti šiuos du procesus. Raštingas žmogus niekada sau nekenks taip, kaip gali kenkti mažiau išsilavinęs žmogus, nes jis žino pasekmes, žino, kaip gali pakenkti ne tik sau, bet ir artimajam. Vis dėlto, visuomenėje, kuri, net ir žinodama daug, vis tiek kenkia sau, elgiasi neatsakingai ir neatsargiai, ribojimas arba prieinamumo ribojimas yra būtinas. Išties reikia subalansuoti ir nepriešinant mėginti naudoti abu instrumentus. Jie vienas kito nepaneigia, tik papildo. Turime daryti ir tai, ir tai.
– Visiškai pritariu, kad drausti nešviečiant – nieko nebus.
– Turime paaiškinti. Negalima draudimais kaip su pagaliu mojuoti virš žmogaus galvos. Viską, ką daro, žmogus turi suprasti ir pritarti. Turime įtikinti, įrodyti ir padėti.
Laidos „Klauskite daktaro“ komanda tapo Lietuvos respublikos prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ partnere. Su šalies vadove laidos kūrėjų komanda susitiko vasaros pabaigoje Gasčiūnuose, Joniškio rajone, kur dalyvavo projekto „Įkvėpk“, skirto paskatinti nuo priklausomybių, skurdo ir emocinių bėdų kenčiančius žmones ieškoti pagalbos ir padėti kitiems, baigiamajame renginyje.