Kaip DELFI teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, penktadienį laukiam Generalinės prokuratūros informacijos apie partijoms reiškiamus įtarimus. Su ja bus supažindinti VRK nariai, kurie turės spręsti, kaip tai gali atsiliepti – ar neatsiliepti – partijų finansavimui iš valstybės biudžeto.
Pasak L. Matjošaitytės, situacija su Liberalų sąjūdžiu yra beprecedentis įvykis, bet kaip tai atsilieps šios politinės organizacijos finansavimui, šiandien pasakyti dar sunku.
„Iki lapkričio 15 dienos pagal įstatymus VRK turėtų paskirstyti II pusmečio dotacijas partijoms. Iki to laiko mes turėtumėme ir įvertinti patiktą Generalinės prokuratūros informaciją ir pateikti savo poziciją, priimti atitinkamus sprendimus“, – nurodė ji.
Kokių tiksliai sumų gali netekti įtarimų krečiamos partijos, VRK pirmininkės teigimu, dar sunku pasakyti. Pirmąjį šių metų pusmetį Liberalų sąjūdis iš biudžeto savo kišenę papildė 395 133 eurų suma, Darbo partijai teko 232 522 eurai.
Valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios atitinka įstatymų keliamus reikalavimus bei yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Vienas rinkėjo balsas per šiuos rinkimus partijai atneša 0,567 euro.
Darbo partija, kuriai įtarimai pirmą kartą buvo pareikšti 2006 metais, tuo metu biudžeto pinigų praradimo, kaip ir baudžiamojo persekiojimo, bandė išvengti 2013 metais susijungdama su dukterine Leiboristų partija ir iš naujo registruodamasi kaip Darbo partija (leiboristai). Vėliau tą rudenį Darbo partija (leiboristai) po susijungimo su Krikščionių partija grįžo prie senojo pavadinimo.
Dėl reorganizacijos, po kurios formaliai įsteigtas naujas juridinis asmuo, partijos atžvilgiu buvo nutraukta „juodosios buhalterijos“ byla, nors partijos vadovai buvo nuteisti dėl sukčiavimo. Be to, 2015 metų birželio 10 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad pavadinimą pakeitusiai partijai teisėtai skirta ir valstybės dotacija – 492 tūkst. eurų.