Nė lašo alkoholio burnoje Jurgita neturėjo jau dvejus metus. Padedama Raseinių socialinių paslaugų centro darbuotojų ir Anoniminių alkoholikų klubo narių ji atsistojo ant kojų – vėl susirado darbą, ėmė rūpintis vaikais ir buvo išbraukta iš soc. rizikos šeimų sąrašo, tačiau ateities planus sugriovė žinia, kad serga tuberkulioze.

Maža to, šia liga apsikrėtė ir mažiausiai viena Jurgitos dukrų, tad dienas jos leidžia ligoninėje – neturi santaupų, negali dirbti, o ir taip prastos būklės namas prieš žiemą pradėjo drastiškai byrėti.

Krito vis žemyn

„Gyvenome su vyru sunkiai, bet išperkamosios nuomos būdu nusipirkome namą. Iš pradžių dar buvo neblogai, bet paskui abu įsimetėme į alkoholį – tiek jis, tiek aš. Negaliu sakyti, kad ir aš šventa buvau“, – savo istoriją pradėjo pasakoti Jurgita.

Tiesa, jiedu dar bandė laikytis – nors į namo remontą neinvestavo, ėmė auginti gyvulius. Be to, Jurgita dar dirbo sezoninius darbus, žuvų perdirbimo paslaugas teikiančioje įmonėje.

„Aš iš to liūno išlįsdavau – būdavo, kad negeriu kelis mėnesius metus, o vyras... Galiausiai priėjo iki tokios ribos, kad jam buvo diagnozuota kepenų cirozė, krisdavo ir dėl epilepsijos“, – aiškino ji.

Dalį pinigų laidotuvėms tiesiog „pragėrė“

Jurgitos teigimu, ilgainiui su tuo gyventi tapo pernelyg sunku, tad sutuoktiniai nusprendė pasukti savais keliais.

„Antradienį pasiėmiau dokumentus dėl skyrybų, o šeštadienį mano vyras mirė. Spėjau išsiskirti ir pasilaidoti. Neturėjau už ką, todėl išėjau iš darbo, kad gaučiau nepanaudotus už atostogas pinigus“, – apie sunkų gyvenimą pasakojo moteris.

Ji pripažįsta, kad net vyro mirtis ir žinia, kad lieka viena su 4 vaikais, neprivertė susiimti – dalį pinigų ji tiesiog „pragėrė“.

Sulaukė nuoširdžios pagalbos

„Tačiau vėliau įstojau į anoniminių alkoholikų klubą ir jau antri metai, kai bandau suktis iš tos visos padėties“, – pasidžiaugė Jurgita.

Ji tuoj įsidarbino kavinėje, šeima gauna socialines išmokas, pašalpą netekus maitintojo, tad, kaip sako pati pašnekovė, išsimaitinti ir apsirengti sugeba.

„Prieš metus mane išrašė iš soc. rizikos šeimų sąrašo, dėjau visas pastangas dėl vaikų. Kiti sako, daug pasiekiau, nes iš mūsų kaimo niekas iš to liūno neišbrenda. Esu vienintelė, kuri laikausi taip ilgai“, – kalbėjo ji.

Jurgita tikino, kad anksčiau nustojus gerti vėl tą daryti pastūmėdavo mintis, koks gyvenimas yra sunkus.

„Aš tiesiog palūždavau. Palūžčiau ir dabar, bet turiu, į ką atsiremti – nuolat bendrauju su anoniminių alkoholikų klubo nariais, nuostabiu socialiniu darbuotoju. Paskambinu jam kartais tiesiog pasitarti, ką daryti, pasikalbėti kaip su žmogumi, net tokios pagalbos sulaukiu“, – dėkojo ji.

Susirgo tuberkulioze: 4-iese turi išgyventi iš 440 eurų

Jurgita tikėjosi susitaupyti pinigų namo remontui, tačiau it iš giedro dangaus trenkė žinia, kad serga tuberkulioze.

„Mano imunitetas nusilpo ir kažkur gatvėje apsikrėčiau. Tikrinausi sveikatą dėl darbo, kai plaučiuose rado dėmelę. Visą mėnesį tyriausi, kol suprato, kad tuberkuliozė. Laikiausi gerai, dirbau, stengiausi, bet gydytoja nurodė, kad kažkurioje vietoje pasigavau“, – kalbėjo Jurgita.

Nuo jos apsikrėtė ir viena dukrų, kitą gydytojai dar tiria. Vienas jos sūnus jau suaugęs, dirba Anglijoje, kitą moteris pasiryžo leisti į savaitinę mokyklą, kad namuose jis praleistų kuo mažiau laiko.

Šiuo metu šeima gyvena iš 430 eurų: 165 eurų šios sumos sudaro socialinė parama, 45 eurus – išmokos už tris vaikus, 120 eurų – pagalba netekus maitintojo ir dar 100 eurų moteriai priklauso dėl nedarbingumo ligos metu.

Prašo pagalbos

Jurgita atviravo, kad prašyti pagalbos pati ji nebūtų pasiryžusi, tačiau jos istoriją VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ papasakojo draugė iš anoniminių alkoholikų klubo.

„Sugebame išsilaikyti, tačiau reikia ir tokių dalykų kaip krosnis, langai, durys, sienos... Griūva namas, avarinės būklės. Man nereikia, kad manęs kažkas galėtų – jei sugebėčiau pati savo lėšomis pasidaryti, taip ir daryčiau, pavyzdžiui, nusipirkau molio, bet suprantu, kad krosnies pati nepasistatysiu. Pati net nebūčiau prašiusi pagalbos – būčiau sėdėjus ir kentėjus šiame visame“, – pripažino moteris.

Anot Jurgitos, svarbiausia jai dabar, kad nerūktų krosnis, tačiau šeima neturi, kur kreiptis.

„Viena tikrai neįstengsiu, todėl pagalbos ir prašau“, – aiškino ji.

Prilygina stebuklui

Su šia šeima dirbęs ir ryšį su Jurgita iki šiol palaikantis Raseinių socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis Andrius Sabutis DELFI patvirtino, kad ji apie dvejus metus negeria, stengiasi, tik tiek, kad kilo bėdų su sveikata.

„Pagalba – tikrai reikalinga. Tas būstas yra avarinės būklės, todėl būtinas remontas. Daugiau nei metus ši šeima yra išbraukta iš soc. rizikos šeimų sąrašo. Buvo tokia situacija vienu metu, kai intensyviai gėrė, susidarė skolos, nemokėjo mokesčių, galėjome paimti vaikus, bet įkvėpėme atsitiesti. Moteris ir pati labai norėjo, ir seniūnijos, vaikų teisių specialistai prisidėjo, ji pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus – kompleksinė pagalba“, – tikino jis.

Pasak A. Sabučio, atvejai, kai iš tokių situacijų, į kurią buvo patekusi Jurgita, žmonės išsikapsto – reti, tad tai specialistas prilygina stebuklui.

„Reikalinga ir krosnis, ir langai, ir durys. Drabužių, maisto jie turi – žmonės paaukoja, padovanoja. Geriau pagelbėti jiems ne pinigais, o daiktais“, – kalbėjo socialinis darbuotojas.

Vietoje tapetų – vaikų piešinukai

Savo ruožtu VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ fondo atstovai tikina, kad Jurgitai labai reikia mūsų visų pagalbos.

„Namas – itin kritinės būklės, langus ir duris būtina keisti. Sienos – be tapetų, tik vaikų piešinukai ant sienų. Krosnis – kritinės būklės, skleidžia smalkes, blogai šyla. Žiemą – šalta. Sukūrena 4 mašinas malkų. Iš išorės namas – kritinės būklės. Šeima neturi skalbimo mašinos, net nėra vandentiekio, reikia iš šulinio įvadą daryti, jie prausiasi dubenėlyje“, – savo feisbuko paskyroje nurodė fondo atstovai.

Anot jų, seni ir šeimos baldai, tad jie prašo ir medžiagų remontui, ir baldų, buitinės technikos, kitų buičiai skirtų daiktų.