„Išklausėme rudens sesijos programą, kurią pakiliai pristatė Seimo pirmininkas ir premjeras. Daug visko į ją prirašyta („Net 100 įstatymų projektų daugiau negu pavasario sesijoje!“), bet prie daugumos iš jų stovi žyma „nereg.“. Tai reiškia, kad įstatymo projektas neregistruotas – jis tėra tik spindesys atitinkamos srities ministro akyje“, – savo nuomonę apie prasidėjusios sesijos darbų programą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mantas Adomėnas.
Į šios sesijos darbų programoje įtraukti 334 įstatymų projektų paketai. Tačiau 161 iš jų – neregistruoti. Daugiausiai tokių projektų paketų yra deklaruoti Vyriausybės.
„Darnios, atsakingos ir sveikos visuomenės“ projektų skirsnyje deklaruoti, bet neregistruoti 9 projektų paketai iš trylikos, tarp jų – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai, Paramos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose, įstatymas, Socialinių įmonių įstatymo pakeitimai ir panašiai.
„Švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimo“ skirsnyje iš 6 teikiamų įstatymų paketų registruoti tik du. Prasidėjus sesijai, nėra įteisinti Mokslo ir studijų įstatymas, Švietimo įstatymas, Kultūros politikos pagrindų įstatymas ir juos lydintys dokumentai.
Iš 12 numatomų Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimą turinčių įtvirtinti dokumentų registruoti vos keturi, „Darnios ir konkurencingos ekonomikos plėtros“ pakete neregistruotas ne vienas iš keturių įstatymų projektų paketų, apimančių ateinančių metų valstybės bei savivaldybių, Socialinio draudimo fondo („Sodros“), privalomojo sveikatos draudimo biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo teisės aktus. „Saugios valstybės“ skirsnyje registruota pusė iš numatomų 10 darbų.
Neregistruoti ir Seimo teikiami Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, taip pat teisėjų darbo apmokėjimo įstatymų pakeitimai, deklaruojamais planais tebelieka ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderių prioritetiniais ne kartą vadinti Alkoholio bei tabako kontrolę numatančių teisės aktų projektai.
Pateikta sesijos darbų programa apima laikotarpį nuo rugsėjo 10 dienos iki gruodžio 23-osios.
R. Karbauskis: tai deklaracija apie planuojamus darbus
Kaip DELFI teigė Seimo LVŽS frakcijos seniūnas, šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, ši situacija yra visiškai normali.
„Sesija juk ilga. Yra pakankamai registruotų projektų, kuriuos mes nagrinėsime iš eilės. Mes įrašėme tuos projektus į programą, kurie dar neregistruoti, nes jie ateis. Šiuo metu laukiame Vyriausybės išvados dėl 50 jau registruotų projektų, nes tiesiog per vasarą buvo šiek tiek pavėluota. Viskas normalu: mes jau esančius projektus galime pildyti, kai Vyriausybė pateikia“, – kalbėjo jis.
Pasak frakcijos seniūno, yra gerai, kai žinoma, ką Vyriausybė ketina pateikti. „Tuos darbus įrašėme į programą, ir dabar aiškiau visiems. Netgi opozicijai dabar atsiranda galimybė, matant projektus, kurie dar neregistruoti, pradėti teirautis, koks jų turinys. Galbūt net mus sukritikuoti už tai, ko mes dar net neįregistravome“, – aiškio R. Karbauskis.
Jis akcentavo, kad paskelbti, bet neregistruoti projektai yra ketinimai, leidžiantys suprasti, kuria kryptimi ketinama eiti.
„Tam ir yra programa. Mes tai suprantame kaip šios sesijos būsimųjų darbų deklaraciją. Jeigu Vyriausybė pateikia mums informaciją, nors dar nėra registruotų projektų, vis tiek ketinimas juos teikti ir svarstyti yra“, – aiškino LVŽS vadovas.
Projektai - nuolatinis procesas
Kaip DELFI perdavė Ministro pirmininko patarėjas Tomas Beržinskas, visi projektai, kuriems pritaria Vyriausybė, siunčiami Seimui, absoliučiai visi yra registruojami ir gauna registracijos numerį.
„Vyriausybės teisėkūros procesas yra nuolatinis su daug etapų, kurie planuojami atsakingai ir nuosekliai, todėl pasiūlymai Seimo sesijos darbų programai apima ir tuos projektus, kurie šiuo metu dar yra rengiami ministerijose, derinami su partneriais ir suinteresuotomis institucijomis, svarstomi Vyriausybės formatuose, kitur – ir fiziškai dar nėra pasiekę Seimo“, – nurodė jis.
T. Beržinsko pateiktame atsakyme teigiama, kad Vyriausybė ir Seimas kartu yra suinteresuoti matyti, kokie projektai yra ar bus rengiami ir siūlomi svarstyti šios sesijos metu, todėl įtraukiami ir Seimo dar nepasiekę projektai. „Ir tai nesusiję su „neatliktais namų darbais“ ar panašiai“, – akcentavo premjero patarėjas.
Jis nurodė, jog, vadovaujantis įprasta praktika, Vyriausybė, teikdama pasiūlymus Seimo sesijai, nurodo ir teisės aktų projektus, kuriuos dar tik rengia ir planuoja pateikti Seimui (Vyriausybės nutarime nurodomas mėnuo, kurį planuoja projektą pateikti Seimui svarstyti). Tokiu būdu siekiama suderinti Vyriausybės ir Seimo darbą planuojant priimti Vyriausybei svarbius projektus, t. y. Seimas gali planuoti savo darbus, numatyti kokios darbų apimtys laukia, atsižvelgiant į Vyriausybės planuojamą teisėkūrą, taip pat užtikrinamas ir Vyriausybės teisėkūros atvirumas bei skaidrumas.
„Galima priminti, kad pvz., XVII Vyriausybė Seimo II (pavasario) sesijai siūlė apie 60 proc. dar rengiamų ir planuojamų pateikti Seimui svarstyti projektų (t. y. neregistruotų Seime projektų), taip pat ir XVI Vyriausybė Seimo IX (rudens) sesijai ir Seimo VIII (pavasario) sesijai siūlė apie 50 proc. rengiamų ir planuojamų pateikti Seimui svarstyti projektų“, – atsakyme DELFI rašė T. Beržinskas.
M. Adomėnas: reformos gali likti tik vizijose
Opozicijos atstovas M. Adomėnas, kalbėdamas su DELFI teigė, kad neregistruoti teisė aktų projektai gali būti dar neparašyti.
M. Adomėno manymu, tokie sprendimai yra būdas parodyti, neva valdantieji ketina daug dirbti, bet iš esmės į Seimo sesiją ateinama be „namų darbų“, kurie turėjo būti atlikti per vasarą.
Konservatoriaus teigimu, nedirbant Vyriausybėje, sunku pasakyti, kas jai sutrukdė padaryti tai, kas būtina.
„Bet rimtai kalbant apie reformas, jau turėtų būti įstatymų projektai ir galvojama apie platesnes diskusijas, nes iki šiol matėme, jog net ir tarsi paprasti dalykai užstringa. Kaip, tarkime, siūlymas dėl mokyklų vadovų kadencijų – projektai Seimą pasiekė žiemą, bet įstatymas buvo priimtas besibaigiant pavasario sesijai, nes vyko daug diskusijų. Tai elementarus pakeitimas, o jam prireikė kelių mėnesių. Jei dabar nėra net projektų, labai tikėtina, kad tos reformos ir liks tik žodžiuose ir galbūt ministrų vizijose, o ne konkrečiuose sprendimuose“, – aiškino M. Adomėnas.