DELFI pavyko gauti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Jonavos skyriaus užsakymu rugpjūčio 21-28 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktą reprezentatyvią apklausą. Joje teirautasi visuomenės nuomonės, ar socialdemokratai turėtų pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Seime.
Apklausa atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis respondentų, 39 proc., linkę manyti, kad socialdemokratai ir toliau turėtų likti daugumoje. Priešingą nuomonę – jog Gintaro Palucko vadovaujami kairieji turėtų trauktis į opoziciją – išsakė 29 proc. apklausos dalyvių, dar 32 proc. pareiškė nežinantys arba neturintys nuomonės.
Apklausiant tyrimo dalyvius pagal jų simpatiją vienai ar kitai politinei jėgai, išaiškėjo, kad socialdemokratų rinkėjų pozicija dar griežtesnė. Už tai, kad socialdemokratai turėtų likti valdžioje, pasisakė 66 proc. apklausoje dalyvavusių kairiųjų simpatikų. Prieš buvo trigubai mažiau – 21 proc., ir tik 13 proc. apklaustųjų nežinojo ar neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Matyti socialdemokratus valdančiojoje koalicijoje norėtų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rėmėjai. 47 proc. jų pasisakė, kad LSDP turėtų likti koalicijoje, 30 proc. šios grupės apklaustųjų mano, kad socialdemokratai turėtų trauktis, 32 proc. apie tai neturėjo nuomonės.
Paklaida nekeičia situacijos
Kaip DELFI sakė „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas, šios apklausos dalies, kurioje pasisako konkrečių partijų rėmėjai, tai yra, svarstantieji už jas balsuoti, rezultatai turėtų būti vertinami su maždaug 8 proc. paklaida. Vis dėlto, jo teigimu, gauti rezultatai atspindi aiškią socialdemokratų rėmėjų poziciją. Analogiškai vertintini ir „valstiečių“ simpatikų pasisakymai.
„Pagal tyrimo rezultatus vienareikšmiškai galima teigti, kad valdančiųjų partijų rėmėjai labiau pasisako už socialdemokratų pasilikimą koalicijoje. Pasitraukimą labiau palaiko ne dabartinės koalicijos gerbėjai“, – aiškino jis.
Gauti rezultatai atskleidžia, kad dešiniąsias jėgas palaikantys rinkėjai, ypatingai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Liberalų sąjūdžio (LS) simpatikai, labiau linkę į tai, kad socialdemokratai trauktųsi iš koalicijos, negu socialdemokratų rėmėjai.
Už tai, kad LSDP pasiliktų valdžioje, pasisako 34 proc. potencialių konservatorių rėmėjų (35 proc. – prieš) ir 36 proc. liberalų šalininkų (34 proc. – prieš).
Kaip DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto profesorius Tomas Janeliūnas, nemažą apklaustųjų paramą dabartinei valdančiajai koalicijai būtų galima sieti su žmonių noru matyti stabilią situaciją.
„Kalbant apie socialdemokratų rėmėjų poziciją, tai yra natūralus dalykas, nes turbūt visų partijų simpatikai tikisi, kad jų remiama jėga bus valdžioje, turės galimybę įgyvendinti savo programą ir realiai veikti Vyriausybėje“, – aiškino jis.
Politologo manymu, šis tyrimas duoda labai aiškų ženklą dabartinei LSDP vadovybei, nes jai neišvengiamai tektų atlaikyti kritiką po pasitraukimo iš koalicijos.
„Kritikai turės dar vieną argumentą ir iš šios apklausos, kad socialdemokratų rėmėjai nenorėjo tokio sprendimo. Manau, ir Seimo LSDP frakcijos atstovams, kurie dabar deda įvairias pastangas likti koalicijoje, ši apklausa bus paranki didinti spaudimą G. Paluckui ir kai kuriems regionams, aiškinant, kad jie eina prieš didelės dalies socialdemokratų rėmėjų valią“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Vis dėlto, politologo teigimu, partijos lyderių funkcija yra planuoti ne tik trumpalaikę perspektyvą, bet ir ilgesnio laikotarpio procesus.
„Įsivaizduoju, kad G. Paluckas ir nemaža dalis jį remiančių skyrių visų pirma nori partijos atsinaujinimo ir pasirengimo naujiems rinkimams, kuriuose jie galbūt turėtų didesnį palaikymą. Tai, kad socialdemokratai buvo partnerių šešėlyje, matyt, irgi buvo vienas iš motyvų, dėl ko G. Paluckas ir skyriai nėra patenkinti bendradarbiavimu. Būti valdžioje, bet turėti apribotas galimybes įgyvendinti savo idėjas, būti suvaržytiems didesnės partijos – labai neparanki situacija, nes tai užkonservuoja partiją dabartinėje padėtyje ir neleidžia jai elgtis lanksčiau. Valdžios laikymasis gali būti racionalus trumpuoju laikotarpiu, bet nebūtinai turi padėti partijai persitvarkyti iš esmės“, – svarstė T. Janeliūnas.
Nepasiuntė aiškios žinutės
Mykolo Romerio universiteto dėstytojos politologės Rimos Urbonaitės manymu, socialdemokratų šalininkų apklausos rezultatai dabartinei šios partijos vadovybei neturėtų patikti.
„Jei kalbame apie daugiau kaip pusės partijos simpatikų pasisakymą, tai šie rezultatai visiškai nekoreliuoja su LSDP skyrių pozicija. Jeigu skyriams yra iškomunikuota, kad socialdemokratai išeina iš koalicijos, o paskui pakils kaip feniksas iš pelenų, tai jie gal žmonės taip ir galvoja. Bet tokiu atveju kyla klausimas, kokią žinutę gauna partijai nepriklausantys piliečiai? Panašu, kad jie iki galo taip ir neišgirdo, dėl kokių konkrečių priežasčių socialdemokratams reikėtų šiandieną išeiti iš koalicijos“, – svarstė ji.
Pasak R. Urbonaitės, greičiau piliečiai išgirdo, kad socialdemokratai galbūt traukiasi dėl to, kad pačioje partijoje vyksta kažkokia kova. „Panašu, kad G. Paluckui pavyko įtikinti skyrius, tik neaišku, ar labai aiškiais argumentais, o paprasti žmonės, matyt, vis dėlto norėtų, kad jų remiama partija liktų valdžioje. Šioje situacijoje panašiau, kad aiškesnę žinutę vis dėlto pasiuntė senoji nomenklatūra“, – aiškino politologė.
Jos manymu, situacija kelia minčių, ar svarstomas socialdemokratų pasitraukimas iš koalicijos nėra spontaniškas veiksmas, paremtas pasitikėjimu naujuoju lyderiu.
„Nors aš to irgi dar nesureikšminčiau. Prisiminkime, kiek partijos narių per partijos pirmininko rinkimus balsavo už G. Palucką, kiek – už jo pagrindinį konkurentą Mindaugą Sinkevičių (dabartinis pirmininkas gavo 5190, M. Sinkevičius – 4781 balsus – DELFI). Tokie rezultatai neleido vienareikšmiškai pasakyti, kad visos partijos „apačios“ vienareikšmiškai yra už G. Palucką. Taigi akivaizdu, kad ir partijų skyriai gali iki galo nesuprasti, už ką balsuoja. O paprasti žmonės apskritai nesuprato argumentacijos, ir ypač simpatikai norėtų, kad jų partija liktų valdžioje“, – svarstė R. Urbonaitė.
Rezultatus mato skirtingai
Šį tyrimą užsakiusio LSDP Jonavos skyriaus, kuris viena iš nedaugelio iki šiol pasisakė už partijos likimą koalicijoje, pirmininkas ūkio ministras M. Sinkevičius DELFI sakė, jog buvo siekiama išsiaiškinti visuomenės nuomonę plačiai diskutuojamu klausimu.
„Galbūt galima sakyti,kad tai partijos vidaus reikalas – būti koalicijoje ar ne, bet mes neveikiame vaakume. Man, kaip vienam partijos vadovų (M. Sinkevičius – LSDP pirmininko pavaduotojas -DELFI), buvo įdomu, ką galvoja visuomenė“, – sakė jis.
Pasak M. Sinkevičiaus, šį tyrimą ketinta pristatyti LSDP tarybos posėdyje. Šis renginys, kuriame turėtų nuskambėti lemiamas sprendimas dėl partijos buvimo valdžioje, planuojamas rugsėjo 23 dieną.
„Nebuvo tikslo sujaukti visiems galvas. Tai ketinta pateikti, kai skyriai bus jau daugmaž apsisprendę. Bet kaip papildoma informacija tyrimas būtų, manau, naudingas“, – kalbėjo LSDP vicepirmininkas.
Jis aiškino, kad jau anksčiau buvo pasigirdę kalbų, jog kažkurios kitos partijos taip pat užsakinėjo panašų tyrimą, bet tai nebuvo pagarsinta viešai. „Man asmeniškai šiek tiek keista, kodėl mes neinvestuojame laiko ir galbūt finansų išsiaiškinti visuomenės nuomonės. Modernios partijos, priimdamos įvairius svarbius sprendimus, vykdo panašaus pobūdžio tyrimus. Mūsų atveju tai pakankamai rimtas sprendimas, todėl visuomenės norai ir lūkesčiai bent man asmeniškai yra labai svarbūs. Kol kas atrodo, kad palaikymo pasitraukimui ne tiek ir daug“, – aiškino M. Sinkevičius.
„Per visą šitą koalicinių santykių ir pasiektų rezultatų vertinimą, tokių liko tik 66 proc. Todėl tarp socialdemokratų rėmėjų parama koalicijai mažėja, o visuomenės parama koalicijai apskritai dramatiškai krenta“, – aiškino G. Paluckas.
Netrukus jis patikslino, kad ankstesnę apklausą, kurios duomenis jis lygina su dabartine, greičiausiai vidiniam naudojimui buvo užsakiusi LVŽS.
Jis svarstė, kad yra tam tikra inercija ir baimė, kaip partija atrodys ir sugebės veikti konstruktyvios opozicijos sąlygomis.
„Žmonės paprastai baiminasi neapibrėžtumo, kurį atneša pokyčiai. Bet norint susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą ir platesnį elektoratą, o ne siaurą inercinį, reikia daryti ir drąsesnius žingsnius, kurie iš pradžių gali bauginti, tačiau po to duoda gerokai geresnius rezultatus, nes mažiau reikia kompromisų su politine sąžine, lieka grynesnės nuostatos ir pasiūlymai. Taigi, koalicijos perspektyvas vertinu labai skeptiškai, kaip jau ne kartą sakiau, ir tai rodo mažėjanti rinkėjų parama tokiam buvimui“, – aiškino G. Paluckas.
Favoritai išlieka tie patys
Pastarajame Šiame tyrime buvo vertinamas ir politinių jėgų palaikymą. Šiuo atveju apklausos dalyviams buvo formuluojamas kiek kitoks klausimas nei tradiciškai, tai yra, jų teirautasi, už kokias partijas ar judėjimus jie svarstytų balsuoti, jei artimiausią savaitgalį vyktų Seimo rinkimai. Tai reiškia, kad respondentai galėjo pateikti kelis atsakymus.
Tyrimas atskleidė, kad rinkėjų simpatijos, įvertinant galimą 3 proc. paklaidą, tolygiai pasiskirsto valdančiajai LVŽS bei opoziciniams konservatoriams. Už abi šias politines jėgas svarstytų balsuoti po 19 proc. apklaustųjų.
Nuo lyderių atsiliekantys socialdemokratai pelno 15 proc. galimų rėmėjų simpatijas. Dar 12 proc. Apklaustųjų svarstytų balsuoti už opozicinį Liberalų sąjūdį.
Po 7 proc. galimų rėmėjų balsų surinko parlamentinė partija „Tvarka ir teisingumas“ bei šiuo metu Seime vienintelį atstovą turinti Lietuvos centro partija.
„Realiai šie svarstymai yra platesnio konteksto ir dažniau naudojami vidiniuose partijų tyrimuose, joms bandant įvertinti ne tik esamą rinkėją, bet ir potencialų. Bet iš tiesų rezultatai atitinka tendencijas, kokios politinės partijos dabar turi palaikymą, o tai, kad procentai nėra labai dideli, rodo, kad žmonės vienu metu neįvardija labai daug partijų, taigi, apsisprendimas ganėtinai aiškus“, – teigė I. Zokas.
Kaip komentavo T. Janeliūnas, ši apklausa yra kiek netipiška, leidžiant pasirinkti kelias partijas. „Bet tai nelabai keičia mums įprastą kitų apklausų atskleidžiamą vaizdą. Galima matyti labai aiškią tendenciją, kad socialdemokratams nepavyksta esminio šuolio reitinguose padaryti. Toks pasyvus buvimas maždaug tame pačiame lygmenyje neleidžia turtbūt ir ateityje tikėtis kažkokio labai ryškaus proveržio. Socialdemokratai kol kas neranda galimybių savo politika pritraukti naujų rinkėjų, ir nors pasikeitė partijos vadovas, jis kol kas neatnešė pokyčių, kurių reikėtų, kad partija iš esmė atgimtų ir įgautų antrąjį kvėpavimą“, – sakė politologas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 metų rugpjūčio 21-28 dienomis atliko visuomenės nuomonės apklausą. Jos tikslas – išsiaiškinti gyvetojų nuomonę dėl socialdmeokratų pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos Seime.
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.