Šį kartą domimės itin aktualia tema, dažnai tampančia viena pagrindinių priežasčių, lemiančių emigrantų apsisprendimą likti gyventi Jungtinėje Karalystėje (JK). Tai – užsienyje augusių lietuvių vaikų integracija į Lietuvos švietimo sistemą.
Užbėgant už akių, galima teigti, kad Lietuvos politikai jau identifikavo šią problemą, tačiau konkrečių veiksmų kol kas trūksta.
Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos teigimu, viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių, kodėl užsienyje gyvenantys lietuviai nesiryžta grįžti gyventi į Lietuvą, yra informacijos stoka apie emigrantų vaikų integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas galimybes.
Tam pritaria ir emigrantai. Vaikų išsilavinimas – vienas pagrindinių motyvų, kodėl lietuviai dėl savo atžalų ateities nusprendžia pasilikti gyventi Jungtinėje Karalystėje.
Vaikų integracijai pasiruošta
Kaip „Tiesai“ aiškino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, iš užsienio grįžę Lietuvos piliečiai integruojami į klases pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais.
Siekiant vaikus integruoti į švietimo sistemą, parengiamas integracinis planas, sudaromas individualus ugdymo planas, skiriamos papildomos konsultacijos ar pamokos.
Tokių vaikų ugdymui finansuoti iš mokinio krepšelio skiriama 30 proc. daugiau lėšų nei iki šiol.
Grįžusioms gyventi į Lietuvą šeimoms yra suteikiama informacija apie vaikų integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas procedūras. Politikai pabrėžia, kad jei yra poreikis, suteikiama net ir psichologinė pagalba. Tačiau „Tiesos“ kalbinti emigrantai tą išgirdę tik šypteli ir sako, jog norėtųsi, kad šiame procese psichologinės pagalbos neprireiktų, o procesai būtų sklandesni.
Politikų žinutė adresato nepasiekia
Nors politikai ir pradėjo judinti kurį laiką apleistą emigrantų vaikų švietimo klausimą Lietuvoje, išeivių patirtis šiuo klausimu – įvairi. Labiausiai nerimą kelia, kad komunikacija apie teigiamus pokyčius šalies švietimo sistemoje retai pasiekia tuos, kam ši informacija aktualiausia.
Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Monika su tuo susidūrė iš emigracijos grįžusi į Lietuvą su trimis vaikais.
„Kai buvome grįžę į Lietuvą, sūnus JK buvo baigęs pirmuosius metus mokykloje (angl. Year 1, skirtus 5–6 metų mokiniams, – autorės past.), bet Lietuvoje jį priėmė tik į pirmą klasę, – pasakojo pašnekovė. – Jam mokykla ir pamokos labai nepatiko, nes jose mažiau žaidimų, daugiau sėdėjimo, klausymo, tobulo rašymo.“
Vis dėlto Monika mano, kad dėl mokslo programų skirtumo jaudintis neverta – gera mokytoja skirtumus gali greitai pastebėti ir žinių spragas ištaisyti.
„Bet susidūriau su netikėta problema dėl vyresniųjų dukrų, kurios išėjo į vidurinę mokyklą. Vėlgi, programų skirtumai išlyginami, nieko baisaus, bet anglų kalbos mokymas vyko tikrai komiškomis aplinkybėmis. Dukroms liepė eiti į bendras pamokas, nors joms nebuvo ten ką veikti. Kai paklausiau, ar galima joms pritaikyti kažkokį sudėtingesnį anglų kalbos kursą, man atsakė, kad iš JK sugrįžę vaikai nemoka anglų kalbos, o egzaminų neišlaikys, nes britai nemoka dėstyti savo kalbos. Dėl šios „svarios“ priežasties mano mergaitėms buvo liepta lankyti bendras anglų kalbos pamokas, kuriose vaikus moko tokių žodžių, kaip „a cat“, „a dog“ (liet. „katė“, „šuo“). Liūdniausia, kad visa tai vyko vienoje iš Vilniaus prestižiškesnių mokyklų“, – atviravo Monika, po metų gyvenimo Lietuvoje nusprendusi vėl grįžti į Angliją.
Pašnekovė neslepia: Lietuvos švietimo sistema tapo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šeima nusprendė ir vėl emigruoti.
„Nors ir nenorom, tačiau turiu pripažinti, kad mano trims vaikams akademinė ateitis JK yra nepalyginamai geresnė“, – baigdama pokalbį konstatavo į Angliją su šeima sugrįžusi lietuvė.
Tuo metu JK dvi dukrytes Londone su vyru auginanti Dominyka savaitraščiui prisipažino vis dažniau galvojanti apie grįžimą į Lietuvą. Pasak jaunos moters, nuo kelionės į gimtinę ją sustabdo tik mintis apie tai, kad vyresniajai – dešimtmetei – dukrai tektų pakeisti mokyklas ir pradėti lankyti lietuvišką.
„Nors vyresnioji dukra lietuviškai šneka ir šiek tiek skaito, rašyti nemoka. O anglų kalba mergaitei sekasi puikiai. Ji ne tik gerai mokosi, bet ir kuria eilėraščius, rašo pasakas, nuolat sulaukia mokytojos pagyrimų ir palaikymo. Dukros kurtas eilėraštis neseniai laimėjo „Jaunojo rašytojo“ konkurse. Mergaitė – gana jautraus charakterio. Esu tikra, kad grįžimas į Lietuvą jai būtų trauma dėl didžiulio krūvio, programų skirtumų, sovietinio požiūrio į mokslą. Baisiausia, kad Lietuvoje labai paplitusi šaipymosi kultūra. To, matyt, labiausiai ir bijau. Todėl mes su vyru pakentėsime, o kai dukros užaugs, galės pačios apsispręsti, ar nori grįžti į Lietuvą“, – savo mintimis su „Tiesa“ dalijosi penkiolika metų JK gyvenanti Dominyka.
Emigrantai pasigenda lankstumo
Paklausta, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria grįžę emigrantai, Seimo narė ir Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė patvirtino, jog užsienyje gimę ar augę vaikai, grįžę į Lietuvą, dažnai patiria sunkumų mokykloje dėl to, kad yra primiršę arba visiškai nemoka lietuvių kalbos.
„Pagal Švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką, kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, mokykla jam parengia intensyvų lietuvių kalbos mokymąsi (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis) ir užtikrina, kad dalį laiko jis mokytųsi kartu su bendraamžiais. Nemokantis lietuvių kalbos mokinys, prieš pradėdamas nuoseklųjį mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje, vienerius metus mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobilioje grupėje. Užsienyje gyvenantiems lietuviams yra galimybė mokytis nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymas vykdomas per skaipą, naudojant elektronines pamokas, vaizdo įrašus ir kitą“, – apie vaikų integracijos galimybes į Lietuvos švietimo sistemą aiškino G. Burokienė.
Tačiau „Tiesos“ kalbinti emigrantai apie šias galimybes atsiliepė ne visada pozityviai ir dauguma teigė Lietuvos švietimo sistemoje pasigendantys lankstumo.
Pavyzdžiui, Airijoje daugelį metų gyvenanti Asta pasakojo, kad politikės G. Burokienės minėta nuotolinio mokymo galimybė per programą „Skype“ jų šeimai padėjo apsispręsti likti užsienyje.
„Nusprendėme pasinaudoti nuotolinio mokymo galimybe. Dirbti su mažu vaiku teko kasdien po kelias valandas – Airijoje toks krūvis vaikui net nebūtų leidžiamas: pradinėje mokykloje namų darbams rekomenduojama skirti apie 20 minučių per dieną“, – pradėjo pasakojimą moteris.
Nepaisant to, mama su mažuoju mokinuku kruopščiai kasdien siuntė namų darbus pagal nustatytą tvarką, o įskaitos vyko per skaipą tiesiogiai bendraujant su mokytoja.
„Vienos įskaitos metu mokytoja prie vaiko, kuris nuo vienerių metų gyvena ne Lietuvoje, prisikabino dėl netinkamos dvibalsio rašybos. Mokytoja pasitaikė labai principinga ir pasakė, kad įskaitos nepasirašys. Parašiau pavaduotojai, prašiau pakeisti mokytoją į lankstesnę, atsakymas buvo: „Ne, įskaitą turite laikyti su šia pedagoge“, – guodėsi Asta, nesutikusi dar labiau traumuoti savo vaiko.
„Buvo daug streso namuose. Tad atsisveikinome su Lietuvos švietimo sistema. Vaikui dabar lietuviški mokslai – kažkas baisaus, po tokios patirties apie grįžimą į Lietuvą net nesileidžia į kalbas. Štai ką gali padaryt netikusi, nelanksti, principinga mokytoja, o kiek tokių Lietuvoje dar daug...“ – karčia šeimos patirtimi dalijosi pedagogės išsilavinimą turinti emigrantė.
Siekia sistemą tobulinti
Švietimo ministerijos atstovų teigimu, Lietuvoje yra tik penkios mokyklos, kuriose grįžusių gyventi į Lietuvą šeimų vaikai gali lankyti pirmiausia išlyginamąsias klases, kur jie išmoksta lietuvių kalbos arba patobulina šnekamosios lietuvių kalbos įgūdžius ir pasirengia sklandžiai integruotis į bendras klases. Tokių mokyklų poreikis tikrai auga.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyti darbai, skirti užsienio lietuviams ir užsieniečiams integruoti į Lietuvos švietimo sistemą. Pagrindinis iš jų – parengti integravimo į Lietuvos švietimą modelį.
Nuo rugsėjo Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt turėtų pradėti veikti vadinamoji vieno langelio sistema, skirta užsienio lietuviams. Vienoje vietoje bus pateikiama visa aktuali informacija apie švietimą, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu: kokius žingsnius reikia atlikti, kad vaikas būtų priimtas į mokyklą Lietuvoje, kur kreiptis pagalbos, jeigu mokyklose susidurs su problemomis, ir panašiai.
Seimo Migracijos komisija parengė ir Pasaulio lietuvių bendruomenei pateikė apibendrintą informaciją apie galimybes reemigrantų vaikams, grįžusiems gyventi į Lietuvą, integruotis į bendrojo ugdymo įstaigas Lietuvoje.
Skatinant jaunus lietuvius atvykti studijuoti į Lietuvą, jiems siūlomos lengvatos – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. O lietuviai, baigę užsienyje lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas, gauna dar vieną papildomą balą.
Studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose užsienio lietuviams taip pat teikiama finansinė parama. Jie gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties.
Sėkmingų pavyzdžių yra
Daugelis „Tiesos“ kalbintų pašnekovų bei politikų minėjo, kad prie sėkmingos emigrantų vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą labai prisideda savaitgalių lituanistinės mokyklėlės užsienio valstybėse. Tokių įstaigų indėlis išties svarus, nes jas lankę vaikai, sugrįžę į Lietuvą, greičiau integruojasi mokyklose.
Sostinėje įsikūrusiuose Vilniaus lietuvių namuose – bendrojo lavinimo mokykloje – veikia Užsienio lietuvių studentų klubas, padedantis lietuvių kilmės jaunimui, siejančiam savo gyvenimą su Lietuva, adaptuotis, skatinantis įsitraukti į įvairius pilietinius ir kitokius projektus.
Vilniaus lietuvių namų paskirtis – atvykusių ar grįžusių nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje vaikų, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių bendrasis ugdymas, suaugusiųjų ir vaikų formalusis ir neformalusis švietimas, asmenų, nemokančių valstybinės lietuvių kalbos, mokymas. Prireikus, Lietuvių namų mokiniai apgyvendinami bendrabutyje.
Svarbu žinoti, kad Lietuvoje vaikai turi galimybę mokslus tęsti anglų kalba.
Norintiesiems vyresnėse klasėse tęsti studijas anglų kalba suteikiama galimybė gauti tarptautinio bakalaureato diplomą (TBO) penkiose Lietuvos mokyklose: Vilniaus tarptautinėje mokykloje (vienintelė Lietuvoje, turinti pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo tarptautinio bakalaureato programas), Vilniaus licėjuje, Kauno Jėzuitų gimnazijoje, Šiaulių Didždvario gimnazijoje bei Tauragės „Versmės“ gimnazijoje.
Tarptautinio bakalaureato programoje visos disciplinos, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą, yra mokomos anglų kalba.
Daugiau naudingos informacijos apie Lietuvos švietimo sistemą atvykstantiesiems iš užsienio rasite čia:
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija
http://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/informacija-atvykstantiems-is-usienio-isvykstantiems-i-uzsieni
Vilniaus lietuvių namai
http://www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt/
Internetinė platforma Renkuosi Lietuvą
http://renkuosilietuva.lt/