„Mes savo šaulių skyriuje diskutavome apie Idėją Lietuvai ir ją netgi jau kai kam pristatėme. Didelis vajus, nacionalinė kampanija, dvejų – ketverių metų, siekiant į Šaulių sąjungą pritraukti 50 tūkst. žmonių, kurie būtų baigę bazinį šaulio kursą ir turėtų ginklą namuose šaulio tarnybai“, - sakė E. Jakilaitis per iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ pristatymui skirtą diskusiją.
Pasak jo, tokiu atveju po trejų-ketverių metų Lietuvos gynybinė galia padidėtų kartais.
„ Bet kuris agresorius žinos, kad į tave gali šauti iš bet kurios laiptinės, iš bet kurio balkono, iš bet kurio lango – 50 tūkst. ginkluotų vyrų Lietuvoje, kurie tiesiog gyvena savo gyvenimą, ir turi namuose ginklą skirtą ginti tėvynei“, - sakė E. Jakilaitis.
Lietuvos šaulių sąjungai šiuo metu priklauso apie 4600 pilnamečių šaulių. Apie 150 jų yra išsilaikę egzaminus ir gali kreiptis dėl leidimo išduoti ginklą šaulio tarnybai. Tiesa, Lietuvos kariuomenė LŠS dar yra perdavusi 500 automatinių ginklų AK-4, o nuosavus ginklus turi šimtai šaulių. Šaulių sąjungos vado pavaduotojas Židrūnas Šadauskis DELFI paaiškino, kad šis procesas yra prasidėjęs tik birželį, ir asmenų skaičius vis auga.
Vis dėlto šimtai ginkluotų šaulių ir 50 tūkst. nėra tas pats. Tiesa, šaulys, vienas aukštųjų technologijų bendrovės "Brolis Semiconductors" įkūrėjų Kristijonas Vizbaras DELFI sakė, kad dėl E. Jakilaičio vizijos jis nusiteikęs optimistiškai.
„Ambicija gali būti ir nutolusi nuo realybės. Kai aš 2014 metais sakiau, kad Vilniuje vietoje tuo metu buvusio šimto, bus 10 tūkst. šaulių, tai visi mane durniumi laikė. Šiandien yra 3 tūkst. šaulių – ne 10 tūkst., bet jau rimtas skaičius“, – pabrėžė pats ginklą laikantis ir su juo į šaulių mokymus vykstantis K. Vizbaras.
Atsargus ministro pritarimas
Idėja dėl 50 tūkst. ginkluotų šaulių netruko sulaukti ir oficialaus atsako. Pirmadienį DELFI studijoje svečiavęsis Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, apžvelgdamas Lietuvos saugumo klausimus, pakomentavo ir E. Jakilaičio siūlymą stiprinti LŠS.
„Iniciatyva yra gera. Dėl skaičių mes galime pažiūrėti. <...> Šnekėkim pradžiai apie šaulių būrių paleidimą, kur, sakykim, būtų 200 – 250 žmonių. Jeigu tą bazinį šaulio parengimą turės 1000, kažkada – 5000, tai irgi bus gerai. Bet kryptis yra gera ir kuo mes daugiau turėsim gerai paruoštų žmonių, kurie būtų pasirengę, jeigu reikia, kautis už tėvynę, tai bus dar didesnis atgrasymo elementas,“ – kalbėjo studijos svečias.
Vis dėlto Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad LŠS būrių stiprinimas neturėtų pakeisti profesionalios kariuomenės.
„Bet kuriuo atveju, mes turime turėti profesionalų kariuomenės branduolį. <...> Didesnė dalis kariuomenės kartu su KASP (Krašto apsaugos savanorių pajėgos) savanorių dalyvavimu, su šaulių kovinių būrių dalyvavimu ir kitų forumų įsijungimu turėtų būti bendras organizmas, bet pagrindas vis tiek yra profesionali kariuomenė,“ – sakė R. Karoblis.
Vienas pagrindinių masinio šaulių apginklavimo klausimas yra susijęs su ginklų laikymu namuose ir saugumo užtikrinimu. Anot Krašto apsaugos ministro, galima remtis kitų šalių patirtimi. Pavyzdžiui, šveicarams ar netgi estams leidžiama namuose laikyti ir gerokai galingesnius ginklus, tokius kaip granatsvaidžiai ar kulkosvaidžiai.
„Aš irgi nuo pirmų dienų keliu šį klausimą kariuomenei ir kitiems, bet Europos Sąjungoje dabar vėl aktualus tas ginklų laikymo griežtinimo vajus, atsižvelgiant į tai, o kas bus, jeigu paskui tas ginklas pateks į blogas rankas,“ – svarstė R. Karoblis. Jo manymu, reikalinga diskusija, mat kol kas nėra aiškūs, kas padengtų tokio kiekio ginklų laikymui namuose reikalingų seifų įsigijimo kaštus.
Šalies gynyba – be politikavimo
Panašiai kalbėjo ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Jis tikino remiantis siūlymą dėl 50 tūkst. ginkluotų šaulių, tačiau esą yra įvairių niuansų.
„Aš tokią idėją palaikau, galima prisiminti, kad prieškario Lietuvoje taip pat buvo dideli skaičiai – per 60 tūkst. šaulių. Esu už tai, kad kiekvienas Lietuvos pilietis – vyras ar moteris, kaip yra Norvegijoje, įgytų bazinius įgūdžius, reikalingus tėvynės gynybai. Šauliai yra viena tų formų.
Labai svarbu ištaisyti klaidas, kuris padarėme anksčiau. Kalbu apie amerikiečių ginklų istorija. Tai, kad atskiri šaulių sąjungos nariai prieš keis metus nusipirko amerikiečių padovanotus kolekcinius ginklus. Tai buvo klaida, kuri padarė žalą Lietuvai. Ta klaida neištaisyta.
Jei mes kalbame apie ginkluotus žmones, tokiu atveju valstybei tenka atsakomybė įsitikinti, kad Šaulių sąjungos ir kitų sukarintų organizacijų veikloje dalyvaujančių žmonių lojalumas ir patikimumas nekelia abejonių. Labai svarbu, kad lengvesnis ginklų prieinamumas šauliams nekeltų įtampų visuomenėje, kad ginklai būtų prieinami tik tiems žmonėms, kurie besąlygiškai gintų valstybę agresijos atveju. Tačiau su šauliais viena problemų yra ta, jog ten per daug politikavimo.
Dalis žmonių – jokiu būdu ne visi, bet dalis yra politizuoti. Pavyzdžiui, Šaulių sąjungos elitas nepritaria visuotinio šaukimo idėjai. Žinoma, galima diskutuoti, turėti savo nuomones, bet man kyla klausimų – kaip šauliai supranta savo misiją?
Pagrindinis pasirengusiųjų ginti tėvynę tikslas – ne tarpusavio santykių aiškinimasis ar kaltųjų medžioklė, o būtent valstybės gynyba“, – sakė V. Bakas, priminęs pernai gruodį Šaulių sąjungos viduje kilusį šurmulį, kai kandidate į Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės vadus nepaisant įspėjimų buvo pasiūlyta Tatjana Ramonienė.
Jos tinkamumu užimti Panevėžio šaulių rinktinės vado pareigas suabejota po to, kai feisbuke T. Ramonienė buvo užfiksuota mojuojanti Rusijos – šalies, kuri atvirai įvardijama priešiška Lietuvai ir keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui vėliava. R. Karoblis tuomet pabrėžė, kad vadės skyrimo klausimas sustabdytas, mat „emociškai nėra normalu, kad tokios organizacijos, kaip Šaulių sąjunga atstovė pozuoja šalia Rusijos vėliavos“.
Neoficialiai, DELFI šaltinių teigimu, naujoji LŠS vadovybė siekia atsiriboti nuo radikalesniais požiūriais garsėjančių asmenų, kurie įneša sąmyšį savo pasisakymais. Juose esą galima įžvelgti etniniu, ideologiniu pagrindais paremtų nereikalingų įtampų kurstymo požymių.
Šaulių ir ginkluotų piliečių reklama?
Vis dėlto pati 50 tūkst. ginkluotų šaulių idėja gali būti suvokiama ne tiesmukai, bet ir kaip pačios LŠS bei ginkluotų civilių idėjos reklama.
Gerai žinomas pastarosios idėjos šalininkas Audrius Bačiulis tikino, kad pirmiausia E. Jakilaičio idėja gali padėti kovoti už visų piliečių teisę į ginklą ir ginkluotą savigyną, skleistų gerąją žinią piliečiams, kad Lietuvos įstatymai geresni už daugelio JAV valstijų ginklų kontrolės įstatymus.
„O pirmiausia, ką realiai gali šauliai, tai susukti reklaminius klipus, aiškinančius Lietuvos piliečiams, kad jie turi teisę į šaunamąjį ginklą ir gynybą juo, kad įsigyti ginklą visai paprasta. Nes dabar kokie 90 proc. gyventojų net nežino, kad galima AR-15 ar „Kalašnikovą“ nusipirkti legaliai.
Suvaryti visus juos į LŠS – nerealu, nebent LŠS pasiūlytų labai rimtą motyvaciją, pavyzdžiui, teisę į automatinius ginklus, kulkosvaidžius, granatsvaidžius (tokią teisę turi Estijos gynybos lygos nariai). Tad galime kelti tikslą, kad Lietuvoje būtų 50 tūkst. žmonių su pusiau automatiniais šautuvais, tai daug realiau“, – teigė A. Bačiulis.
Jo manymu, daugybė žmonių, kurie turi ginklus ar mielai įsigytų, esą netgi visiškai nenori stoti į LŠS dėl įvairiausių priežasčių. Pirmiausiai dėl rikiuotės, dėl nenoro šviestis, dėl charakteringo lietuviško savarankiškumo ir nepriklausomumo.
„Aš nenoriu į LŠS dėl dviejų priežasčių – ant pilvo uniforma atrodo juokingai ir dėl galimybės kritikuoti jų veiklą, jei prireiktų. Be to, turiu iki dantų ginkluotų draugų, kurie nenori į LŠS dėl to, kad jiems nieko negali pasiūlyti. O kas norėtų priklausyti organizacijai, kurios narys yra Juozas Olekas“, – buvusiam Krašto apsaugos ministrui, kuris taip pat yra LŠS narys įgėlė A. Bačiulis.
Tiesa, jis pabrėžė, jog nors ir nenuvertina šaulių galimybių, kai šauliai „galėtų paleisti pirmą šūvi netikėto užpuolimo ar ginkluotos provokacijos atveju, jau tik paskui kovotų kariuomenė, o jai pralaimėjus, šauliai pereitų prie miesto partizanų judėjimo“, skeptiško požiūrio į LŠS, kaip kovinį pajėgumą šiuo metu lieka nemažai.
Tiesa, A. Bačiulis priminė, kad šaulius papildomai apginkluoti būtų galima iš JAV gautais šautuvais M-14 – tokių sandėliuose vis dar yra keliasdešimt tūkstančių, o A. bačiulio manymu, šaulių apginklavimui būtų galima remtis amerikietiškuoju JAV armijos rezervo taikliųjų šaulių programa.
K. Vizbaro nuomone, saugumo klausimas dėl ginklų laikymo seifuose esą taip pat nesunkiai išsprendžiamas.
„Taip, kol kas viskas įsigyjama iš savų pinigų. Bet valstybės pinigai irgi mūsų visų. Mano asmeninė pozicija tokia: jei gali, prisidėk pats. Jei neišgali finansiškai – jokios gėdos, bet tada geriau stok į KASP, nes jie aprūpina. Valstybė turi tiek, kiek turi. Kita vertus, seifo kaina, mano manymu, yra maža – vos šimtas eurų, o už naudotą ir dar pigiau. Metus rūkyti, per metus ir ginklui ir seifui galima sutaupyti“, – šyptelėjo K. Vizbaras.