„Aš jau kurį laiką nešiojuosi tokią idėją, kad paskatinkime geriausius, pavyzdžiui, padarykime iššūkį geriausiems vienuoliktokams pabaigti per metus mokyklą – vienuoliktą, dvyliktą klases. Geriausiems dažniausiai nusibosta paskutiniai metai. Skirkime kiekvienam, kuris išlaikė geriau negu 80 proc. dvyliktokų po 3000 eurų, ir jų mokytojams“, - kalbėjo V. Lašas ketvirtadienį per iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ startui skirtą diskusiją Valstybės pažinimo centre.
Apie reformų švietime svarbą pasisakė ir diskusijoje kalbėjęs istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, pasak kurio, ateitis priklauso net ne tiek nuo kultūros, kiek nuo švietimo .
„Jeigu nebus švietimo, niekas nesupras, kam reikalingas Operos ir baleto teatras. Dėl to švietime reikia revoliucingų permainų“, - sakė A. Bumblauskas.
Pasak istoriko, svarbu peržiūrėti mokyklines programas. Mokslininkas sukritikavo istorijos mokymą mokyklose.
„Žinau, kad istorijos moko ne to, ko reikia. Moko ne aktualių dalykų, kurių dabar reikia, čia, keičiasi istorinė situacija, o moko nuo Babilono jau penktokus“, - sakė A. Bumblauskas.
Pasak jo, dėl švietimo ateities turėtų savo žodį edukologijos filosofai.
Svarbūs pokyčiai suaugusiųjų švietime
Parlamentarė, socialdemokratė Rasa Budbergytė kalbėjo, kad kažkas turėtų turėti ryžto ir sujungti visą švietimą į vieną paketą. Ji atkreipė dėmesį į suaugusiųjų švietimo problemas.
„Mes dar po kelių metų negalėsime darbo aplinkoje susitvarkyti su vykstančia pramonine revoliucija. Tyrimų rezultatai rodo, kad suaugę žmonės Lietuvoje jau nebesugeba dirbti aplinkoje pilnoje visokių technologijų. Ir mes negalime jų ignoruoti , nes tai vyksta viso pasaulio mastu“, - sakė R. Budbergytė.
Kooperacijos ir sinergijos svarbą sprendžiant visuomenines problemas pažymėjusi politikė taip pat kalbėjo apie tai, kad svarbu galvoti ne tik apie artimiausią ateitį, bet, ir kas bus Lietuvoje po šimto metų.
„Aš šiandien pasigendu Lietuvoje diskusijos, ką mes darome su dirbtiniu intelektu. Jei kitos valstybės turi įsisteigusios programas, įstaigas, institucijas, (…) tai mes irgi turėtume apie tai galvoti“, - sakė R. Budbergytė.
Siūlo investuoti į išsišokėlius
LRT naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis kalbėjo apie tai, kad Lietuvai reikia visai kitokios švietimo filosofijos. Minėdamas Benedikto Vanago, A. Bumblausko pavyzdžius, jis kalbėjo apie tai, kad Lietuvai reikia išsišokėlių.
„išsišokėliai nėra tie, ant kurių stovi pasaulis, bet išsišokėliai yra tie, kurie stumia pasaulį į priekį. Man visiškai nesvarbu kelintas Vanagas atvažiavo Dakare, man truputėlį gaila, kad jis kokią ranką susilaužė, man svarbu, kad jis užsipaišė Vytį ant savo mašinos ir išdūmė į Dakarą, ir tegu jis vertėsi per tas kopas sėkmingai ar nesėkmingai, bet mūsų Vytis yra kopose, ir visi žino, kas yra Vanagas , visi žino, kas yra Lietuva“, - pateikė pavyzdį A. Matonis.
Tam, kad tokių išsišokėlių būtų, pasak jo, reikia pokyčių švietime, kad mokykloje tokių
(…) Ko mums reikia, kad išsišokėlių būtų? Mums reikia visiškai kitokio švietimo, tiksliau švietimo filosofijos. Mums nereikia, kad mokykloje skalpuotų išsišokėlius: „ką čia šneki? Kaip tu apsirengęs? Kas čia per šukuosena? Kas čia per auskarai ausyse?“, - kalbėjo A. Matonis.
Kai „neturėsime mokykloje išsišokėlių skalpavimo filosofijos“, tai, pasak LRT žinių tarnybos vadovo, pasikeis ir darbo kultūra įstaigose, organizacijose, didelėse bendrovėse.
„Iš to visi išlošime. Investuokime į išsišokėlius reformuodami švietimo sistemą“, - kalbėjo A. Matonis.