Žinoma, niekas negali paneigti, kad bėdos, susijusios su žalingų įpročių įsišaknijimu, egzistuoja, nuo realybės nepabėgsi, bet mes, gyvenantys Lietuvos kaime, ir nebandome šito slėpti, bet ir negalime be nuoskaudos priimti žiniasklaidoje piešiamo „girto, išprotėjusio, ištikto komos“ Lietuvos kaimo paveikslo. Gal tuomet išlipkim iš laikraščių puslapių, televizijos ekrano ir be reitingų mintyse pasižvalgykime po mūsų šalies kaimus.
Prieš šešerius septynerius metus vietinėje spaudoje buvo pasirodęs straipsnis, kuris lietė rizikos šeimų temą Nemakščių seniūnijoje. Taip, tuo metu Užkalniuose ir aplinkiniuose kaimuose buvo apie 10 rizikos šeimų, šiuo metu yra likusi tik viena šeima. Šeimos, kurios atsiduria, rizikos šeimų sąraše, savaime neišnyksta, tam, kad jų nebeliktų šiuose sąrašuose, tai ilgo, kantraus ir nuoseklaus vietos bendruomenės, seniūnaitės ir seniūnijos socialinių darbuotojų darbo rezultatas.
Užkalnių kaimo bendruomenei yra svarbus kiekvienas jos gyventojas, nesirenkama pagal socialinę padėtį, amžių, išsilavinimą ar gyvenimo būdą. Todėl bendruomenės pirmininkas Gitanas Kybartas ir bendruomenės aktyvas tiek organizuodami tradicinius bendruomenės renginius, tiek rengdami talkas kviečia įsijungti visus vietos gyventojus ir pajusti, ką galima bendromis jėgomis padaryti dėl savo vietovės.
Pavyzdžiui, be tradicinių kaimo renginių Gavėnios metu Užkalniuose yra giedamos Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmės. Meldžiamasi už mirusius artimuosius, gimines, už gyvenusius ir jau pamirštus Užkalnių krašto gyventojus. Į šiuos giedojimus stengiamasi įtraukti, kuo daugiau buvusių rizikos šeimų narių ir taip mažinama atskirtis nuo bendruomenės, atsiranda paspirtis keisti savo gyvenimo būdą, stengtis gerinti savo kasdienybę.
Užkalniuose yra įsikūręs vaikų dienos užimtumo centras, kuriame visada pilna vaikų. Bibliotekoje irgi visada sutiksi skaitytoją. Bibliotekos vedėja Janina Volfienė mielai dirba su vaikais, kaip ji pati teigia kartais juos, ypač žiemą, reikia net paraginti, kad jau laikas eiti namo, nes sutemo.
Užkalniuose yra susibūręs ansamblis, kuriame mokomasi dainuoti ir giedoti.
Moterys vyksta į Nemakščių miestelį, kad galėtų lankyti tautinių šokių būrelį. Pačiuose Užkalniuose veikia linijinių šokių būrelis, kuriame užsiėmimus pravesti iš Raseinių atvyksta mokytoja Romena Drąsutienė.
Prie bendruomenės namų yra pastatytas medis su užrašu „Gerumas mus vienija“, ant kurio kabo gerumo obuoliai. Šių obuolių daugėja, kuomet vietos gyventojas ar prijaučiantis bendruomenei padaro reikšminga darbą. Galite prisidėti kiekvienas, kad medis pilnėtų!
Bendruomenės pirmininkas Gitanas Kybartas ne vien žodžiais, bet ir darbais įrodė, kad Užkalnių kaimo bendruomenėje įdėjo daug darbo ir energijos. Prieš keletą metų laimėjo LRTV laidos Gimtosios žemės Jorio apdovanojimą. Jo šeima yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoto konkurso „Darni šeima“ nominacijos „Už bendruomeniškumą“ laureatai, ,,Šeimos ambasadoriai“ ši šeima siekia ir skatina savo pavyzdžiu branginti gyvenimą šeimoje kaip didžiausią vertybę, dalinasi su kitais gerąja patirtimi. Užkalniškė Dalia Tautkienė yra „Lietuvos kaimo spindulys 2007“ laureatė. Šie apdovanojimai yra skiriami respublikos mastu.
Už nuopelnus savo kraštui ir tėvynei Lietuvai Nemakščių seniūnijoje apdovanoti Lietuvos trispalve ir seniūno padėka Kovo 11-osios proga yra ne tik bendruomenės pirmininko šeima, seniūnaitė, bet ir apie dešimt Užkalniuose gyvenančių šeimų. Užkalniškiai yra ne kartą tapę konkursų „Gražinkime savo aplinką“ laureatais ir apdovanoti už savo namų aplinkų ir viešųjų erdvių puoselėjimą.
Užkalniuose gyvena seniūnaitė Genovaitė Samušienė, kuri savo kruopštumu ir nuoširdžiu darbu stebina vietos ir visos seniūnijos gyventojus. Užkalniuose savo gyvenimus kuria įvairiausių specialybių žmonės, čia gali sutikti mokytojų, policijos darbuotojų, veterinarijos gydytojų, inžinierių ir daugybę kitų užsiėmimų turinčių žmonių, o ne tik atsikrausčiusį į kaimą vokietį, ar gyvenimo išbandymų neatlaikiusį ir paslydusį žmogų, kuriems žiniasklaida kažkodėl skiria per daug dėmesio.
Užkalniuose gyvena daug garbaus amžiaus senolių, kurių išmintis ir patirtis viršija net kelis universitetus baigusiųjų žinias.
Atsakingai ir tvirtai sakome, kad Užkalniai nėra girtas, išprotėjęs ir komos ištiktas kraštas ir tegul niekas nedrįsta jo vadinti degradavusiu kaimu, kol patys nepabandė padaryti kažko svarbaus ir gero šitam kraštui.