Pasak J. Kilpio, dėl besikeičiančio klimato greičiausiai nebegalėsime auginti kai kurių grūdinių kultūrų. Be to, sako jis, Lietuvoje jau dabar labiau tiktų auginti ne egles, o bukus.
– Pastarosiomis žiemomis dažnai lyja. Kokios ateityje bus lietuviškos žiemos? Ar, keičiantis klimatui, liks keturi metų laikai?
– Keturi sezonai neišnyks, tik keisis ir jau dabar keičiasi – vieni išsitęs, kiti sutrumpės. Mes vis tiek turėsime keturis metų laikus, tik jie bus truputėlį kitokie nei buvo įprasta anksčiau.
Žiema yra tas sezonas, kada klimato kaitos požymiai Lietuvoje patys ryškiausi. Lyginant su kitais, žiemos yra labiausiai sušilęs sezonas. Taip pat žiemą labiausiai padidėjęs kritulių kiekis, o tai susiję su tuo, kad žiemą vis dažniau iškrenta lietus, o ne sniegas.
Pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus, iš visų metų laikų žiemą pokyčiai bus didžiausi. Pagal žalią vystymosi scenarijų, jei visos žmonijos pastangomis bus imtasi aktyvaus aplinkos taršos mažinimo, prognozuojama, kad amžiaus pabaigoje, per ateinančius 80 metų, žiemos temperatūra pakils pusantro laipsnio. Jei ji šiuo metu siekia apie minus tris laipsnius, tai bus apie pusantro laipsnio.
Pagal blogiausią, tinginių scenarijų, jei nieko nebus daroma ir atmosferos tarša tik didės, temperatūros pokyčiai gali siekti 4 laipsnius. Taip žiemos temperatūra gali pasiekti nulį ir tapti teigiama. Taip žiemos būtų panašiausios į lapkritį.
Tačiau vidurkiai savyje slepia didelius svyravimus: mes matome, kad gruodis tampa šiltesnis ir panašesnis į lapkritį, o sausis, vasaris vis dar yra šalti mėnesiai, kai gali nukristi iki minus 20.
Taigi ateities žiemos gali būti kontrastingos. Viena savaitė – kaip lapkritis, apie nulį, kartais šlapdriba, kartais lietus, bet būtų tokių savaičių ir dienų, kai nukristų ir iki minus 20. Pagal savo geografinę platumą to mes tikrai neišvengsime. Kartais pasitaikys arktinio oro įsiveržimų ir temperatūra gerokai nukris.
– Galima sakyti, kad pastaraisiais metais sniegas tampa deficitu.
– Tai irgi tiesa – dėl pakilusios vidutinės temperatūros ir vis dažniau iškrentančio lietaus, o ne sniego. Dėl to ir sniego danga išsilaiko vis trumpiau. Anksčiau būdavo pakankamai įprasta, kad nuo Kalėdų susiformuoja nuolatinė sniego danga, kuri išsilaiko iki kovo vidurio. Pastarąjį dešimtmetį stebime, kad sniego danga susidaro, bet po poros savaičių ištirpsta. Kartais sniego iškrenta labai nemažai, per pastarąjį dešimtmetį turėjome netgi katastrofinių snygių Nidoje ir Telšiuose, tačiau sniegas ištirpsta per keletą dienų.
– Žmonės juokauja, kad lietuviška žiema tapo amžinu rudeniu, rudeniškas ir pavasaris.
– Dėl žiemos sutinku – mėgstu sakyti, kad žiemos tampa panašios į išsitęsusį lapkritį – šlapdribos, tamsu, nieko džiuginančio. O pavasaris, jei pažiūrėsime į skaičius ir temperatūrą, tampa šiltesnis, jis prasideda dviem savaitėmis anksčiau nei prasidėdavo prieš 30 metų. Pavasaris yra prailgėjęs.
Jei anksčiau kovo mėnuo iš principo buvo žiemos mėnuo, vidutinė temperatūra buvo neigiama, jau pastaruosius 20 metų kovas tapęs pavasario mėnesiu – vidutinė mėnesio temperatūra teigiama. Laikas, kada temperatūra perkopia nulį, pasistūmęs apie dvi savaites, taigi pavasariai ateina anksčiau ir išsitęsia. Kovą vis tiek dar pasitaiko sniego, šlapdribos, trumpų šalčių, sniego yra iškritę ir balandį. Taigi pavasaris ir toliau bus permainingas. Žiūrint vidurkius, temperatūra auga, tačiau kontrastai tik stiprėja. Ir ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Dėl klimato kaitos labai daugėja ekstremalių reiškinių ir staigių orų pokyčių.
– Kada Lietuvoje realiai prasideda žiema?
– Klimatologijoje naudojame perėjimo per nulį rodiklį, kada vidutinė paros temperatūra tampa neigiama. Anksčiau rytinėje Lietuvos dalyje tai įvykdavo lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje, pajūryje – dviem savaitėmis vėliau.
Pastarąjį dešimtmetį stebime, kad šis laikas pasislinkęs, vis dažniau perėjimo per nulį sulaukiame prieš Kalėdas. Žiema iš abiejų pusių sutrumpėjusi – tiek pavasario, tiek rudens sąskaita.
– Ar tai reiškia, kad ir vasara vėliau baigiasi? Pastaraisiais metais rugsėjis būna dar labai gražus.
– Buvo keletas metų, kai rugsėjis buvo labai gražus, prieš porą metų rugsėjį sumušti temperatūros rekordai, rugsėjo 1-ąją užfiksuotas 35 laipsnių karštis. Kalbant iš klimato kaitos pozicijų, anksčiau to tikrai nebuvo galima tikėtis.
Iš kitos pusės, žiūrint į ilgalaikius duomenis, vasaros sezonas lieka daugiau mažiau panašus.
– Turbūt dar anksti klausti apie artėjančią žiemą, tačiau JAV sinoptikai sudaro ilgalaikes prognozes.
– Pasižiūrėjau prognozes, tačiau žiemos prognozės dar daug kartų keisis. Jų tikslumas pusei metų į priekį siekia apie 50 proc., taigi jos labai nepatikimos.
Kol kas atrodo, kad visais mėnesiais prognozuojama šiltesnė žiema – pradedant lapkričiu, baigiant vasariu. Visais mėnesiais temperatūra prognozuojama vienu laipsniu šiltesnė už klimato normą. Tačiau pastarųjų metų statistika rodo, kad po vidurkiu slepiasi labai dideli kontrastai ir svyravimai – gal vidurkis ir bus aukštesnis nei įprasta, bet turėsime ir labai šaltų dienų, ir šiltų, ir šlapdribos, ir sniego. Žiema atneš visko.
– Apibendrinant galima sakyti, kad Lietuvos gyventojams slides ir pačiūžas reikėtų slėpti?
– Gal ne tiek slėpti, kiek būtinai išnaudoti progą. Šių dešimtmečių patirtis rodo, kad sniegas labai greitai gali ištirpti, esant progai, juo reikėtų naudotis.
Tačiau net kalbant apie pesimistinį klimato kaitos scenarijų, vis tiek turėsime dienų su sniegu.
– Kaip turėtume ruošis besikeičiančioms žiemoms? Ar reikėtų keisi įpročius?
– Kasdieniame gyvenime prie klimato pokyčių prisitaikome labai lengvai – pažiūrime prognozes, pažiūrime, kas už lango, atitinkamai apsirengi ir taip suplanuoji laisvalaikį, darbus. Savaitei į priekį orų prognozės tikslios.
Ilguoju laikotarpiu tikrai reikia galvoti. Kadangi žiemomis bus daugiau lietaus, mažiau sniego ir šalčio, gali tekti keisti žemės ūkio praktiką. Visi žiemkenčiai, kuriems reikia ramybės laikotarpio, miego po sniegu – greičiausiai kai kurių kultūrų jau nebegalėsime auginti. Tiesiog reikės keisti žemės ūkio kultūras. Kai kurie ūkininkai tai ir daro, pereina prie vasarinių javų auginimo. Surasti optimalią žemės kultūrą nėra lengva, nes vasaros metu irgi yra didžiulių kontrastų, kai per vieną dieną gali smarkiai išlyti, šįmet turėjome atvejų, kai per vieną liūtį iškrito viso mėnesio kritulių kiekis. O paskui galime turėti 30 laipsnių ir didesnį karštį. Drėgnas sąlygas keičia sausringos ir karštos sąlygos, taigi ne visoms žemės ūkio kultūroms tai palanku. Tai iššūkis, kuriam reikia ieškoti sprendimų.
Iš laisvalaikio pusės – be abejo, žiemos pramogomis bus vis sudėtingiau pasidžiaugti, tad reikėtų išnaudoti kiekvieną galimybę.
Tačiau bendras šildymui skiriamos energijos kiekis mažėja – žiemos tampa šiltesnės. Jei lygintume pastarąjį dešimtmetį su buvusiu prieš 30 metų, šildymui reikalingos energijos poreikis mažėja. Iš kitos pusės pastebime, kad auga vasarą vėsinimui reikalingos energijos poreikis. 2015 m., kurie buvo patys karščiausi Lietuvoje, rugpjūčio mėnesį buvo sumušti visi elektros energijos sunaudojimo rekordai – reikėjo jungti kondicionierius, sandėlių vėsinimą. Taigi žiemą sutaupome šildymui, bet vasarą išleidžiame kondicionavimui ir vėsinimo sistemoms.
– Kaip klimato kaita paveiks Lietuvos gamtą, pavyzdžiui, miškus?
– Reikia galvoti apie miškininkystę. Dabar miškininkai mėgsta egles ir daug jų sodina, tačiau jų arealas, klimato optimumas, pasislinkęs į šiaurę ir mūsų dabartinis klimatas priimtinesnis bukui. Tai kultūrinis, emocinis prisirišimas, eglė yra įprastesnis medis nei bukas ir vis tiek visi sodina eglę. Aišku, eglė auga, bet optimalios sąlygos būtų visai kitai medžio rūšiai.
Tai nereiškia, kad eglė negali augti. Tiesiog toje pat vietoje pasodinus buką, jis išaugtų greičiau ir didesnis už eglę. Jam klimato sąlygos palankesnės.