Tvora saugo L. Brežnevui statytos vilos ramybę
Šį pavasarį DELFI atliko žurnalistinį tyrimą, kuriame išsiaiškinta, kad sovietmečiu suręsta tvora, juosianti 1979 metais pastatytą „Auskos“ vilą, pažeidžia Miškų įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintas Lankymosi miške taisykles. Šiuose teisės aktuose nurodyta, kad visuomenei turi būti užtikrinta galimybė patekti į mišką. Tačiau šiuo atveju Palangoje, Vytauto g. 11, užtvertas didžiulis miško plotas ir žmonės negali patekti į valstybinį mišką.
„Auskos“ vila turėjo tapti Sovietų Sąjungos vadovo Leonido Brežnevo vasaros rezidencija. Kaip tik todėl ir buvo pasirinkta tokia gremėzdiška metalo tvora. Patikimos saugumo priemonės tuomet buvo už viską svarbiau.
Registrų centras DELFI informavo, kad sklypo ir vilos savininkė yra Lietuvos Respublika. Tačiau šis turtas išnuomotas UAB „Ambra investicijoms“. Nuomos sutartis pasirašyta 2014 metais. Tokiu būdu įmonė gavo teisę disponuoti 0,8078 ha ploto mišku.
Žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Ambra investicijos“ pasirašė Nacionalinė žemės tarnyba. Jos atstovė Renata Remeikaitė aiškino, kad sklypas, esantis Vytauto g. 11, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Bendras žemės sklypo plotas - 21,8992 ha. Jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Pastatai, esantys žemės sklype, priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo Turto bankas.
„Pastatai išnuomoti UAB „Ambra investicijos“ iki 2021 m. Pastatų eksploatacijai išnuomota žemės sklypo dalis, sudaranti 0,8078 ha. Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta iki 2021-04-29. Likusi 21,0914 ha ploto (iš bendro 21,8992 ha) valstybinės žemės sklypo dalis nėra išnuomota, ji nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo dalies vertė yra nustatyta nuomos sutartyje – 354770,01 eurų“, - sakė R. Remeikaitė.
Pagal NŽT atstovės informaciją galima spręsti, kad užtverta daug didesnė teritorija nei yra naudojama „Auskos“ vilos. Anot jos, vietinius gyventojus ir poilsiautojus piktinanti tvora pastatyta valstybinio sklypo ribose.
Tvora pažeidžia įstatymą
Po DELFI tyrimo neplaninį patikrinimą Palangoje balandžio 10-14 dienomis atliko ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai. Tarnybos direktorius Paulius Zolubas jau anksčiau DELFI informavo apie tyrimo rezultatus.
Patikrinimo metu nustatyta, kad miškas pilnai aptvertas tvora su 3 vartais (2 naudojami). Tvora pažeidžia Miškų įstatymo nuostatą, kad visuose miškuose yra laisvas lankymas. „Patikrinimo metu nustatyta, kad šis sklypas yra valstybinės reikšmės IIB grupės miškas (rekreacinė teritorija), užimantis 20,35 ha miško žemės plotą. Nurodytas miško žemės sklypas aptvertas tvora, kuri įregistruota NT registre. Ši tvora trukdo laisvam miško lankymui ir naudojimui rekreaciniams poreikiams“, - teigė P. Zolubas.
Ir čia pažeidimai dar nesibaigia. „Patikrinimo metu viename taksaciniame sklype rasta teritorija, užteršta statybinėmis, buitinėmis, biodegraduojančiomis atliekomis. Taip pat tikrintame sklype nustatyta, kad yra medžių, keliančių pavojų miško lankytojams – pažeisti miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir lankymosi miške taisyklių reikalavimai“, - DELFI informavo Valstybinės miškų tarnybos direktorius.
Nors tiek Valstybinė miškų tarnyba, tiek Aplinkos ministerija tuomet pareikalavo įstatymus pažeidžiančią tvorą griauti, Turto bankas laikėsi pozicijos, kad tvora legali ir nesileido į kalbas apie jos pašalinimą ir valstybinio miško.
Varteliai prie jūros užrakinti
Pavasarį Turto banko atstovė spaudai Aušra Pocienė DELFI teigė, kad tvora teisėta. „Turto bankas neturi jokios oficialios informacijos, kad ši tvora yra neteisėta, pažeidžia įstatymą ir turėtų būti nugriauta. (…) Sklypą juosianti tvora nėra nelegali. Ji pastatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1980 metais, kaip ir kiti šiame sklype esantys statiniai, kurie yra valstybės turtas, patikėjimo teise šiuo metu valdomas Turto banko. Istoriškai sklypas buvo suformuotas aplinkui to meto vyriausybinę vilą „Auską“ bei aptvertas tvora. Į sklypą taip pat patenka ir miesto miško (Miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai) teritorija, kuri priskiriama valstybinės reikšmės miškams“, - DELFI yra sakiusi A. Pocienė.
Kiek vėliau A. Pocienė DELFI informavo, kad vila „Auska“ užtikrins laisvą žmonių patekimą į mišką, laikydama visuomet atvirus vartus, kuriais galima patekti į valstybinį mišką. Tačiau šią vasarą į teritoriją nuvykę DELFI žurnalistai rado visai kitokią situaciją. Dieną vartai buvo atviri tik iš Vytauto gatvės pusės. O varteliai, kuriais galima iš miško patekti į pajūrį, buvo užrakinti. Taigi jais poilsiautojai negalėjo naudotis ir laisvai judėti mišku.
Informacija apie užrakintus vartelius netrukus buvo perduota Turto bankui. Jo atstovė A. Pocienė teigė, kad Turto bankas neturi galimybių imtis kokių nors priemonių. „Turto bankas neturi teisinio pagrindo imtis sankcijų. Raštu kreipėmės į bendrovę „Ambra investicijos“, prašydami užtikrinti laisvą žmonių patekimą į valstybinį mišką“, - aiškino ji.
Turto bankas privalomojo nurodymo nevykdo
Valstybinė miškų tarnyba įpareigojo Turto banką iki šių metų gruodžio 1 dienos pašalinti įstatymus pažeidžiančią tvorą miške. Tačiau ši institucija dar nieko nepadarė, kad privalomasis nurodymas būtų įgyvendintas.
A. Pocienė DELFI sakė, kad jos atstovaujama institucija laukia Aplinkos ministerijos rašto, kuriame esą tikimasi sužinoti jos poziciją, kaip Turto bankui reikėtų toliau elgtis.
„Kadangi priimti tokio sprendimo (pašalinti tvorą – DELFI past.) Turto bankas neturi teisinio pagrindo, šių metų birželio 9 dieną kreipėmės į Aplinkos ministeriją išaiškinimo, kokiu būdu ir priemonėmis Turto bankas turėtų spręsti šį klausimą, dėl kurio esame gavę skirtingas dviejų valstybės institucijų nuomones. Miškų tarnyba iki 2017-12-01 prašo pašalinti tvorą, o Valstybinė statybų inspekcija po atlikto patikrinimo konstatuoja, kad tvora yra teisėta, kol jos teisėtumas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Išaiškinimo iš Aplinkos ministerijos dar nesame sulaukę“, - teigė A. Pocienė.
Nepašalinus tvoros bus kreiptasi į teismą
Vis dėlto Turto banko delsimas pašalinti tvorą aplinkos viceministrui Martynui Norbutui atrodo nesuprantamas. Jis teigė negalintis suprasti, kokio dar išaiškinimo tikisi ši institucija, kadangi Aplinkos ministerija jau yra pareiškusi, kad neteisėta tvora turi būti pašalinta ir ji savo nuomonės nekeičia.
„Gegužės pradžioje Aplinkos ministerija pranešė, jog reikia apsvarstyti galimybę pašalinti tvorą. Tuomet, gegužės 19 d. Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi su analogišku, tik griežtesniu prašymu pašalinti tvorą. Duotas protingas terminas, per kurį galima tai atlikti – iki gruodžio 1 d. Nežinau, kokio dar išaiškinimo Turto bankui reikėtų“, – stebisi pašnekovas.
M. Norbuto teigimu, jei Turto bankas iki gruodžio 1 d. nesugebės pašalinti tvoros, Valstybinė miškų tarnyba kreipsis į teismą. „O mūsų pozicija nesikeičia. Tvorą būtina pašalinti. Jei tai nebus padaryta, prasidės teisminiai procesai“, – aiškina aplinkos viceministras.
S. Skvernelis: tvoros miške turi nelikti
Informacija apie įstatymus pažeidžiančią tvorą miške jau pasiekė ir premjerą S. Skvernelį. Jis teigė palaikantis Aplinkos ministerijos poziciją, kad tvora turi būti pašalinta.
„Valstybiniai miškai turi būti atviri žmonėms. Nesuprantama, kodėl šiuos pastatus, kurie simbolizuoja sovietinės nomenklatūros privilegijas, vis dar juosia tvora valstybiniame miške. Šiuo metu pastatais naudojasi privati bendrovė. Tvoros valstybiniuose miškuose gali būti tik garantuojant svarbių valstybei objektų apsaugą. Aplinkos ministerija yra aiškiai pasisakiusi, kad tvora turi būti nugriauta ir šis sprendimas turi būti vykdomas. Kaip valstybės institucijos gali reikalauti griauti tvoras miškuose iš privačių savininkų, jeigu pačios nesugeba laikytis įstatymų?“ - teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, jeigu Turto bankas ir toliau ignoruos Aplinkos ministerijos sprendimą, šis klausimas bus principingai išspręstas Vyriausybės lygiu: „Tvora, juosianti 20 hektarų miško, trukdo poilsiautojams ir nematau jokių priežasčių, kodėl ji turėtų likti. Ji turi būti nedelsiant nugriauta ir, tikiuosi, tam neprireiks asmeninio premjero dalyvavimo.“