Šeštadienį Kaune „Laisvės piknike“ į diskusiją apie kovą su alkoholiu, kurioje be kitų dalyvių dalyvavo ir R. Karbauskis, klausytojai rinkosi, „kaip į gerą roko koncertą“, įvertino vienas iš renginio savanorių. Diskusija sutraukė didžiulį būrį klausytojų.
Klausytojai klausinėjo R. Karbauskio apie švietimo vaidmenį, „kas daroma su provincija“, apie nealkoholinio alaus reklamą, iš kur gauti duomenys apie tai, kad akcizai yra efektyviausia priemonė prieš alkoholį.
Nukreiptos į jaunimą
LVŽS pirmininkas savo pasisakymą pradėjo nuo statistikos, kad apie 40 proc. visuomenės žmonių vienaip ar kitaip susiduria su žmonėmis, kurie yra priklausomi nuo alkoholio.
„Šnekant apie tai, ką mes, politikai, bandome daryti, ir dėl ko mes esame vienaip ar kitaip vertinami, susitarkime dėl dalykų, kuriuos darome, ir kurių nedarome. Pirma, mes niekada nebandėme riboti festivalių ir kitų renginių laisvės“, - pažymėjo R. Karbauskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad buvo sumažintas pardavimo laikas, uždrausta reklama ir iki 20 metų pakeltas amžiaus cenzas, nuo kada galima įsigyti legaliai alkoholio.
Politikas paaiškino, kad reklamos draudimas yra nukreiptas į jaunimą. „Dauguma čia esančių esate iki 25 metų. Mokslininkai yra aiškiai pasakę, kad alkoholio reklama veikia asmenis iki 25 metų. Vyresnių asmenų ji neveikia vartojimo prasme, ji nemotyvuoja vartoti, ji motyvuoja pasirinkti vieną ar kitą gėrimą, ji motyvuoja vartoti alkoholį jaunimą, vaikus iki 25 metų. Tai yra atsakymas į klausimą, dėl ko alkoholio reklamos būti negali“, - kalbėjo R. Karbauskis.
Sprendimas pakelti pardavimo amžiaus kartelę iki 20 metų, pasak jo, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad daugelis dvyliktokų yra devyniolikmečiai, ir jie gali legaliai pirkti alkoholį. „Dėl to mes priiminėjome sprendimą, kad asmenys iki 20 metų alkoholio pirkti legaliai negalėtų“, - paaiškino R. Karbauskio.
Pardavimo laiko ribojimai, pasak R. Karbauskio, kaip parodė Skandinavijos ir kitų valstybių patirtis, veikia alkoholio vartojimo mažinimo linkme.
„Visi mūsų sprendimai Seime nebuvo orientuoti į visuomenę, kuri daug vartoja, mažai vartoja, jie buvo orientuoti, pirmiausiai, į vaikus ir jaunimą, kad šie žmonės kuo vėliau pradėtų vartoti, ir kuo mažiau vartotų“, - sakė R. Karbauskis.
Jis savo sprendimus grindė Pasaulio sveikatos organizacijos statistika, kuri esą rodo, kad lėšos, kurias valstybė turi įdėti į alkoholio vartojimo prevenciją yra dešimtimis kartų didesnės negu surenkama iš alkoholio akcizo.
„Visuomenei nepatinka, kada alkoholio akcizai, didėja kainos, bet tai yra pati efektyviausia priemonė, kuri iš tikrųjų mažina alkoholio vartojimą. Visos priemonės, kurias mes priėmėme Seime balsuodami, kurias minėjau tris pagrindines, jos yra orientuotos į ateitį, jos negali suveikti vienų metų bėgyje“, - sakė R. Karbauskis.
Svarstys specializuotas parduotuves
Kalbėdamas apie tolesnes priemones LVŽS pirmininkas užsiminė planus, nukreiptus į alkoholio prekybos tinklo ribojimus.
„Viena iš priemonių, kurios mes neįgyvendinome, tai yra alkoholio prekybos tinklo klausimai. Yra diskusija apie tai, ar mes mažiname licencijų kiekį, turime specializuotas parduotuves ir taip toliau“, - sakė R. Karbauskis.
LVŽS teigė, kad „Lietuvoje yra beprotiškai didelis licencijų kiekis lyginant su gyventojų skaičiumi“.
„Jeigu bus pasirinktas variantas mažinti licencijų kiekį, tiesiog sumažės prekybos vietų. Šnekėjimas apie tai, kad kažkas bankrutuos, kažkas užsidarys - aš priminsiu visiems, (…) prisimenate diskusijas, kada buvo įvestas ribojimas prekiauti alkoholiu degalinėse – buvo sakoma, pusė žmonių bus atleista, degalinės užsidarys - niekas neatleido, niekas neužsidarė“, - sakė R. Karbauskis.
Jis taip pat patikino, kad jokios priemonės nebus priiminėjamos neapsvarsčius visų teigiamų ir neigiamų pasekmių. „Tam mes turime dar pakankamai laiko, Vyriausybė įpareigota iki kitų metų birželio pateikti skaičiavimus dėl specializuotų alkoholio parduotuvių“, - sakė R. Karbauskis.
Problemą mato kitaip
Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja Aušrinė Armonaitė patikino, kad ji neteigia, kad alkoholį vartoti sveika, tačiau problemą mato kitaip.
„Niekas neneigia, kad alkoholį vartoti yra žalinga organizmui, ir niekas nesako, kad sveika, eikime visi gerti. Tačiau yra du fundamentalūs dalykai, kuo skiriasi mano požiūris nuo to, kuris buvo pristatytas. Pirmas dalykas – mūsų prielaidos skiriasi, aš manau, kad politikai, Seime sėdintys žmonės neturi primetinėti vieno kažkokio elgesio modelio, ir sakyti: štai mes būsime dori, ir iki 20 metų į alkoholį pažiūrėti negalėsime, nors balsuoti ateiti, pavyzdžiui, už LVŽS galėsime“, - sakė A. Armonaitė.
Jos vertinimu, žmogus yra pats atsakingas už savo veiksmus, ir už galimybę nuspręsti už save ir patarti draugui.
Politikė alkoholio kontrolės politikos problema vadino tai, kad draudimais yra mažinama alkoholio pasiūla. „Valdantieji apriboja prekybos laiką, reklamą, amžių, kad mažiau alkoholio būtų įsigyjama, bet niekas nesprendžia kol kas problemų su alkoholio paklausa. Tai yra, kodėl žmonės vartoja alkoholį“, - kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak jos, taip yra dėl to, kad norint sukurti veikiančią sistemą reikia laiko, nuolatinio politinio dėmesio.
„Priimti draudimo įstatymą, kai turi tokią didelę daugumą ir kitos opozicinės frakcijos palaikymą yra labai paprasta“, - sakė A. Armonaitė.
Besigydantys žmonės stigmatizuojami
Priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovas, kunigas Kęstutis Dvareckas kalbėdamas iš priklausomo, sveikstančio žmogaus pozicijų teigė esąs dėkingas už draudimus.
„Bet kas mane truputį erzina, kad mes labai daug ką demonizuojame. Aš kaip juokauju, aš alkoholį šiandien vartoju važiuodamas pas jus, daug labai vabaliukų numušiau, ir kad geriau valytųsi, naudojau alkoholio. Kai mane paguldo į ligoninę, ir mane operuoja, aš nepuolu rėkti, kad esu priklausomas, žiūrėkite, jokių psichotropinių medžiagų nenaudokite, nes gali išsivystyti priklausomybė“, - sakė K. Dvareckas.
Vienas iš labiausiai priklausomiems asmenims padedantį kunigą gluminančių dalykų yra priklausomų asmenų integracija, kas Lietuvoje neegzistuoja.
„Sako, kunigėli, klausykite, ruoškite projektą priklausomų žmonių integracijai. Mes iškišę liežuvį bėgame į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, išgirstame, kaip yra suprantama priklausomų žmonių integracija – kad kiekvieną geriantį nuo parduotuvės atvedus pamaitinti sriuba, tu jį integruoji. Kad nereikia net pažymos, kad jis priklausomas, nereikia psichiatro pagalbos, kad suvoktų“, - kalbėjo K. Dvareckas pažymėdamas, kad priklausomam asmeniui reikia tiek psichiatro, tiek psichologinės pagalbos.
Kunigas atvirai kalbėjo apie tai, kad besigydantys asmenys yra Lietuvoje stigmatizuojami. Tam jis panaudojo policijos pareigūnų pavyzdį.
„Pavyzdžiui, jeigu aš, kaip policininkas, sergu priklausomybe, bet ne ta, kur geriu kasdien, aš geriu po dvi savaites, kas du mėnesius, su biuleteniu. Visi seniai žino. Lietuvoje yra viešos paslaptys. Aš galiu vairuoti, galiu turėti ginklą. Jeigu man, pavyzdžiui, „Laisvės piknike“ ateina į galvą, kad reikia gydytis, reikėtų kreiptis, jis nuvažiuoja į Priklausomybės ligų centrą, gauna F kodą, ir tai reiškia: „laba diena, tu esi bedarbis“, - pasakojo K. Dvareckas.
Kunigas piktinosi, kad asmuo yra toleruojamas, kol serga, o jeigu jis kreipsis gydytis, jis ne tik negaus pagalbos, bet ir išmestas iš darbo policijos sistemoje.
„Pas mus buvę pareigūnų, tu pradedi juos slapstyti nuo valstybės, tai yra absurdas, to neturėtų būti“, - sakė K. Dvareckas.