„Kalbant apie ateitį, aš manau, kad pradžiai atkurkime pasitikėjimą, sumažinkime šešėlį, ir labai tikiuosi, kad pasimatys, jog naujų mokesčių apskritai nereikia“, – sakė V. Šapoka per diskusiją apie mokesčių reformą „Laisvės piknike“ Kaune.
Pasak finansų ministro, Vyriausybės siūlomų mokesčių sistemos tobulinimo svarbiausias tikslas yra skurdo mažinimas, kuriam pasiekti svarbios ne tik mokestinės priemonės, bet ir švietimo kokybės gerinimas, darbo rinkos ir darbuotojų persikvalifikavimo galimybės.
Trečias tikslas, pasak ministro, yra saugumo ir pasitikėjimo atkūrimas, dėl to siūloma suvienodinti mokesčius, nepriklausomai nuo to, kokią profesiją žmogus turi.
„Svarbiausias dalykas, atkuriant pasitikėjimą, kaip valstybė leidžia pinigus. Artimų šalių patirtis, ta pati Ukraina, rodo, kad jeigu nėra sprendžiamas korupcijos klausimas, tai šalies ateitis apskritai pakimba ant klaustuko. Būtina išspręsti korupcijos problemą, ir tas yra daroma, ar paimsime Lietuvos geležinkelius, urėdijas, kelių įmones, mokesčių inspekciją“, – kalbėjo V. Šapoka.
Pasak finansų ministro, atkūrus pasitikėjimą, kaip valstybė tvarkosi su savo pinigais, bus galima parodyti pavyzdį ir spręsti šešėlio klausimą.
„Visi reformų, revoliucijų šaukliai pamiršta vieną dalyką. Tai būtų susiję su naujais, didesniais mokesčiais, aš manau, kad šiuo metu tai būtų visiškai neteisinga, kol neatkursime pasitikėjimo, kad valstybė iš tikrųjų atsakingai ir išmintingai elgiasi su visų mokesčių mokėtojų pinigais“, – sakė V. Šapoka.
Pasiūlymai nuvylė I. Šimonytę
Konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje finansų ministre buvusi parlamentarė Ingrida Šimonytė teigė nesitikėjusi, kad bus pasiūlyta esminė mokesčių reforma, nes manė, kad tam šiai Vyriausybei neužteks drąsos ir fantazijos.
„Nors rinkiminėje programoje „valstiečių – žaliųjų“ partija turėjo labai simpatišką schemą, kurią pradėjus įgyvendinti buvo galima atsakyti į labai daug fundamentalių klausimų, kurie kamuoja Lietuvos viešuosius finansus. Bet vis tiek, kai pamačiau, tai, ką pamačiau, aš nusivyliau“, – sakė I. Šimonytė.
Buvusi finansų ministrė nesiginčijo, kad tikslai – mažinti skurdą, skatinti investicijas ir kurti darbo vietas yra svarbūs, tačiau ji pažymėjo, kad ieškant sprendimų diskusija prasideda ne iš tos pusės.
Nors pajamų perskirstymas, pasak politikės, yra svarbi funkcija mokesčių sistemoje, bet pagrindinė mokesčių funkcija yra sukaupti lėšas, kad galėtų būti teikiamos tos paslaugos, kurios yra visuomenės sutarimu mūsų visų bendras reikalas.
„Šitaip į tą klausimą nežiūrint, ir žinant, kad mes jau daug metų kamuojamės permanentinėje krizėje, kai visiems bandome pažadėti, kad visko bus ir paslaugų tai bus visokių, ir viskas bus oru ir darbu, ir gausu, kaip Europoje, tą klausimą kažkur laikome padėtą atskirai ant lentynos, ir sprendžiame kažkokį mokesčių klausimą“, – sakė I. Šimonytė.
Kas, pasak buvusios finansų ministrės, reiškia, kad ta diskusija gaunasi galiausiai tokia: „bus PVM lengvata dešrai, ar nebus? Bus turto mokestis nuo 200 tūkst. eurų ar nuo 150 tūkst. eurų? Tada dar aišku būtinai atsiranda žmonių, kurie dar labiau tą makalynę komplikuoja, kaip dabartiniai koalicijos partneriai, kurie vakar priregistravo visokiausių pasiūlymų dar labiau reformuodami reformą“.
Tiki, kad ištrauks pinigų iš šešėlio
Finansų ministras yra įsitikinęs, kad Vyriausybės veikla padės ištraukti daugiau pinigų iš šešėlio.
„Ilgą laiką į mokesčių administravimą buvo žiūrima atmestinai, žinome, kokios istorijos vyko pačioje Mokesčių inspekcijoje, ji yra pertvarkome, ir manau, kad tikrai pasieksime esminio rezultato šioje srityje“, – sakė V. Šapoka.
Jis paaiškino nesąs naujų mokesčių simpatikas dėl to, kad mūsų viešųjų finansų atsilikimas nuo Europos Sąjungos vidurkio maždaug dviem trečdaliais yra pagrįstas tuo, kad pas mus yra didžiulis „šešėlis“.
„Likusi dalis yra pagrįsta tuo, kad pas mus yra nedideli turto, kapitalo mokesčiai. Tam irgi yra paaiškinimas, Lietuvoje gyventojų sukaupto turto dalis sudaro apie vieną trečdalį nuo ES vidurkio. Mes to turto esame sukaupę nedaug, ir netgi jei norėtume smarkiai padidinti perskirstymą, turėtume uždėti žymiai didesnius mokesčius turto daliai negu ES“, – sakė V. Šapoka.
Pasigedo ambicijų
Buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius įvertino, kad šiuo metu mokesčių dydis Lietuvoje yra nei žemas, nei aukštas palyginti su esančiu kaimyninėse šalyse.
„Galbūt, darbdavio ir socialinio draudimo mokesčiai yra aukštoki. (…) Lietuvoje galbūt irgi būtų galima tuo keliu eiti, reikėtų paskaičiuoti, kad būtų galima sumažinti socialinio draudimo mokestį, kadangi apie vokelius tenka kartas nuo karto išgirsti“, - sakė A. Abromavičius, kurio įrašytas pokalbis su žurnaliste Rita Miliūte buvo parodytas „Laisvės pikniko“ dalyviams.
Dabartinius Vyriausybės pasiūlymus politikas pavadino mikroskopiniais ir kosmetiniais, nors, kaip jis pastebėjo, išrinkti politikai žadėjo ambicingesnių dalykų.
„Kol kas jų netenka matyti“, – konstatavo A. Abromavičius.
Taip pat jis pažymėjo, kad svarbiausios ir jautriausios reformos turėtų būti daromos iš karto.
„Jau greitai bus praėję metai po rinkimų, nepastebėsime – kaip ir pusantrų, reitingai smunka, tikėtis, kad, galbūt, pamatysime aktyvius veiksmus mokesčių sferoje, vis dėlto matome, kad jau galime padėti kryžių“, – optimizmu netryško A. Abromavičius.
Lygino su tango vonioje
„Pasižiūrėjus, kokia yra galimybė Lietuvoje įgyvendinti šiuo metu reformą, peršasi tango analogija. Ar gali sušokti tango chruščiovinio dydžio virtuvėje arba vonios dydžio patalpoje? Pabandykime, nusidaužysite kojas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak ekonomisto, lygiai taip pat ekonomikoje – turime labai ribotą finansinę, mokesčių mokėjimo discipliną, labai nenoriai besitraukiančią šešėlinę ekonomiką, ir iš kitos pusės turime didelius lūkesčius, kad kažkokių stebuklingų receptų pagalba pavyks sumažinti mokesčių naštą ir tiems, kurie nori investuoti į technologijas, ir tiems, kurie gyvena blogai, dėl to reikia mažinti socialinę atskirtį, gerinti situaciją.
G. Nausėdos vertinimu, dabartiniu metu tai būtų galima padaryti tik ženkliai perskirsčius mokesčių struktūrą. „Neįmanoma Lietuvoje mažinti vienu metu ir problemų – ir darbo, ir pelno mokesčių, ir įvedinėti visokiausias lengvatas. Mes turime apsispręsti, ar mes norėtume tokios sistemos, kuomet darbo mokesčių naštai sumažinti mes, pavyzdžiui, leidžiame įvedinėti didesnius nekilnojamojo turto, automobilių mokesčius ir, galbūt, net padidinti PVM tarifą“, – sakė ekonomistas.
Tokiu būdu, pasak ekonomisto, atsirastų realus finansinis pagrindas darbo mokesčių naštai mažinti.
„Reikalas tas, kad kuo labiau artės rinkimai, tuo mažiau jūs norėsite tas rankas kišti prie automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčių, tai reformos šokių aikštelė sumažės net ne iki vonios, o iki kriauklės lygio“, – sakė G. Nausėda.
Ekonomistas neteigė, kad nebuvo pasiūlyta gerų sprendimų, bet „turint labai mažą šokių aikštelę buvo apsiribota darbo mokesčių mažinimu, visiškai nieko negaunantiems žmonėms“.
„Tada gaunasi toks paradoksas, kad tu orientuojiesi į socialinės atskirties mažinimą mažiausias pajamas turinčiai žmonių grupei, tačiau pagal naujai įsigaliojantį Darbo kodeksą reikės mokėti minimalią algą bent šiokias tokias kvalifikacijas turintiems. Reiškia, kad socialinė bazė, į kurią jūs neva orientuojatės, dar labiau neišvengiamai turės susiaurėti“, – finansų ministrui sakė G. Nausėda.
Tada, pasak ekonomisto, kyla klausimas, ar Lietuvoje nepasiturinčiai gyvena tik minimalią mėnesio algą gaunantys žmonės.
„Mes turėtume kalbėti apie platesnę socialinę bazę, apie du labai svarbius dalykus – iki kada galioja NPD mechanizmas, kai jis dabar galioja iki 1000 eurų, ir paskui išsijungia, ir apie tai, kad NPD neturėtų būti orientuojamas tik į minimalią algą. Jis galėtų toliau didėti ir viršydamas ją“, – sakė G. Nausėda.
Ekonomistas progresinių mokesčių idėją vadino svarstytina, tačiau ne taip, kaip šiuo metu siūlo socialdemokratai.
„Progresiniai mokesčiai tik tada aktualu, kuomet tarifas mažėja iki 1000 ar 1500 eurų net ir nuo 15 proc., tada kažkas moka 15 proc., kurie uždirba sakykime nuo 1000 iki 2000 eurų, nuo 2000 eurų tegu moka 20 – 25 proc. Tos ribos irgi nėra labai plačios, nes mes nenorime verslo, investicinį konkurencingumą pamušti, ir paskui turėti dėl šito taip pat bėdų“, – sakė G. Nausėda.