Anot Lietuvos prezidentės atstovų, per susitikimą numatoma aptarti dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO, saugumo situaciją ir „priemones Rusijos keliamai grėsmei atgrasyti“.
Į Lietuvą Vokietijos vadovas atvyksta po apsilankymo Latvijoje ir Estijoje. Čia jis žadėjo rūpintis Baltijos šalių saugumu, bet kartu perspėjo, kad aklas priešiškumas Rusijai būtų pavojingas.
Vokietija Lietuvoje yra dislokavusi apie 450 karių, jie vadovauja NATO tarptautiniam batalionui. Kariai į Baltijos šalis ir Lenkiją atsiųsti po Krymo aneksijos, siekiant atgrasyti Rusiją nuo intervencijos į kitas Rytų Europos šalis.
„Per pusmetį batalionas pasiekė pilną kovinę parengtį ir tapo neatsiejama nacionalinės gynybos dalimi, o jo karių socialinė veikla yra matoma visuomenėje“, – teigiama Lietuvos Prezidentūros pranešime spaudai.
Karių siuntimas į Rytų Europos šalis yra reikšmingas pokytis Vokietijos užsienio ir gynybos politikoje, vokiečių visuomenėje jis jautrus dėl nacizmo istorijos naštos. Kai kurie diplomatai nerimauja, kad kairiosios jėgos artėjančioje rinkimų kampanijoje akcentuos pacifizmo ir taikaus sugyvenimo su Rusija idėjas, o tai gali mažinti paramą karių siuntimui.
Vokietija visuomet pabrėžia, kad dislokuojant karius Rytų Europoje būtina palaikyti dialogą su Rusija, ir dažnai nepritaria Lietuvos raginimams izoliuoti Maskvą. Lietuvos pareigūnai savo ruožtu argumentuoja, kad nuolaidžiavimas Rusijai ir grįžimas prie įprastinių santykių tik paskatintų agresyvius Maskvos veiksmus.
Lietuvos pareigūnai yra kritikavę kai kurias F.W.Steinmeierio iniciatyvas dėl glaudesnių ryšių su Rusija ir ginklavimosi kontrolės, kai jis dar ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.
Vokietija taip pat aktyviai propaguoja idėją dėl glaudesnio ES bendradarbiavimo gynybos srityje – ir dėl politinių argumentų, ie siekiant naudos gynybos pramonei. Lietuvos Vyriausybė šiuo klausimu laikosi atsargios pozicijos ir pabrėžia, kad ES gynybos iniciatyvos negali dubliuoti NATO ir mažinti Amerikos įsitraukimo.
Kita vertus, Berlynas Baltijos šalis mato kaip sąjungininkes atsverti euroskeptiškas nuotaikas, šios pastaraisiais metais sustiprėjo Vyšegrado šalyse.
Lietuva kritikuoja planus išplėsti dujotiekį „Nord Stream“ tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu, nes jis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir suduotų smūgį Ukrainai kaip tranzito valstybei. Vokietija į kritiką atsako, kad tai ekonominis projektas, leisiantis atpiginti dujas.
Vokietija yra stipriausia ES ekonomika ir viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Lietuvos pareigūnams svarbu užsitikrinti Berlyno paramą, kad naujame ES biudžete nuo 2020 metų būtų skirta lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa ir geležinkelių projektui „Rail Baltica“.
Buvęs užsienio reikalų ministras socialdemokratas F.W.Steinmeieris Vokietijos prezidentu išrinktas šiemet vasarį. Prezidentas Vokietijoje neturi didelių įgaliojimų ir daugiau atlieka simbolinį vaidmenį.