„Ir važinėdami po užsienį, ir matydami laiškus iš mūsų žmonių matome tendenciją, kad grįžta vis daugiau ir daugiau, ir praktiškai tikrai pasieksime laiką, kada grįš daugiau negu išvažiuoja. Aš esu tuo įsitikinusi, bet reikia padėti. Pirmiausia, reikia įkvėpti rinktis Lietuvą ir noriu pasidžiaugti tais, kurie lieka Lietuvoje, čia gyvena, skiria savo gyvenimą Lietuvai, bet ir džiaugiuosi tais, kurie nepamiršta Lietuvos išvažiavę, kurie gyvena širdyje su Lietuva ir daro viską, ką gali,kad Lietuvą garsintų arba jai padėtų“, - sakė D. Grybauskaitė žurnalistams.
Pasak valstybės vadovės, tiems žmonėms, kurie norėtų grįžti į Lietuvą, reikalinga pagalba, informacija ir net mentorystė padėti susitvarkyti su dokumentais, rasti būstą, darbą. Kartu su Vyriausybe žadama stiprint informacijos gavimo galimybes. Iniciatyvos metu žymūs Lietuvos žmonės dalinsis savo patirtimi.
„Mes maži, mūsų nedaug ir kiekvienas žmogus yra be galo svarbus, todėl - Lietuvos pasirinkimas, nes ji vienintelė mūsų tėvynė, jokios kitos niekada nebus. Tas jausmas, koks užlieja atvažiavus į Lietuvą , net joje gyvenant, tą jausmą norime perduoti visiems, kurie išvažiavo, kad jie laukiami, niekas jų nesmerkia, tai - jų pasirinkimas, bet jie visada bus laukiami Lietuvoje“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pati prezidentė, dirbdama diplomatinėje tarnyboje ir europinėse institucijose, užsienyje praleido apie dvidešimt metų. Šalies vadovė sakė, kad jai sugrįžti sunku nebuvo.
„Nebuvo sunku. Visada žinojau, kad išvažiavau trumpam, išvažiuoju tik dirbti, ir visada, kad grįšiu. Lietuva visada buvo mano namai, kitų namų neieškojau“, - sakė D. Grybauskaitė.
Tačiau valstybės vadovė nesmerkė ir išvykstančiųjų. „Priežasčių yra daug šalia objektyvių – ir pragyvenimo lygmens ir atlyginimo, atmosferos, dabar dar prisidėjo - lyg ir madoj išvažiuoti, tegul, niekas nelaiko, svarbiausia išvažiuoti su Lietuva širdyje, nepamiršti, kad tai mūsų tėvynė, ir pabuvus kažkur ilgiau tikrai ateina tas jausmas, kad geriau nei Lietuvoje niekur nėra“, - sakė D. Grybauskaitė.
Svarbu jaustis laukiamiems
Atlikėjas Jurgis Didžiulis didžiausia problema vadino vienybės trūkumą, ir teigė, kad svarbiausia užsienio lietuviams nusiųsti žinią, kad jie yra laukiami ir mylimi.
„Manau didžiausia problema yra vienybės trūkumas, kad mes dar žiūrime į save, kaip vietinius lietuvius ir užsienio lietuvius, o realiai visi esame tie patys lietuviai. Pripažinti, kad žmogus gali būti ne „grynaveislis“ lietuvis, kaip ir aš esu ''dvarniaška lietuvis“, kolumbietis lietuvis, bet gali būti ir Rusijos lietuvis ir Lenkijos lietuvis, ir žydas lietuvis, suprasti, kad jie yra pilnavertiški, ir duoti tiems žmonėms užsienyje jausti, kad jie gali grįžti čia drąsiau, nes jie yra laukiami, ir jie yra mylimi taip pat, kaip vietiniai žmonės“, - sakė J. Didžiulis.
10 metų Jungtinėse Valstijose, Čikagoje, gyvenęs Paulius Vertelka teigė, kad ieškantiems įkvėpimo grįžti yra daugybė sėkmės pavyzdžių.
„Aš Lietuvą laikau svajonių šalimi, kur galiu realizuoti savo svajones. Tų pavyzdžių jau yra, tiesiog pasižiūrėkite, žmonės grįžta, save čia realizuoja, ir čia yra įmanoma. Tiesiog reikia žengti tą žingsnį pasitaikius pirmai progai užsikabinti Lietuvoje, ir nuo tada galima čia greitai įsivažiuoti“, - sakė P. Vertelka, kuris Čikagoje baigė mokyklą, universitetą, dirbo, o šiuo metu Lietuvoje vadovauja informacinių technologijų asociacijai „Infobalt“.
Sieks mažinti neigiamas nuostatas
Prezidentės iniciatyva bus siekiama lengvinti grįžtančiųjų integraciją, naikinant biurokratines kliūtis, pavyzdžiui, dėl būsto prieinamumo, dokumentų legalizavimo. Ketinama rengti stovyklas vaikams, sudaryti geresnes sąlygas vaikams mokytis lietuvių kalbos.
Skleidžiant veiklių, kūrybingų žmonių sėkmės istorijas ketinama mažinti neigiamas nuostatas ir stereotipus, taip pat planuojama savivaldybėse kurti sugrįžusiųjų bendruomenes, kurti virtualią lietuvių bendruomenę, stiprinti migracijos informacijos centrą “Renkuosi Lietuvą“, kuriame kol kas dirba tik trys žmonės.
Beveik pusė domisi sugrįžimo galimybėmis
Pernai sugrįžo 14 tūkst. emigrantų. „Vilmorus“ 2015 metų duomenimis, beveik kas antras, 40 proc. lietuvių domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis. Didelė dauguma – 77 proc. užsienio lietuvių palaiko ryšius su tam tikra grupe žmonių Lietuvoje, o 89 proc. užsienio lietuvių svarbus lietuvybės išlaikymas, 93 proc. jų domisi įvykiais Lietuvoje.
39 proc. užsienio lietuvių priklauso kokiai nors bendruomenei ar organizacijai, vienijančiai užsienio lietuvius.
Daugelis užsienio lietuvių teigiamai mato Lietuvos ateities viziją: 24 proc. apklaustųjų sutiko, kad ateityje Lietuva bus sėkminga, klestinti šalis, o 17 proc. nuomone, Lietuva bus moderni, inovatyvi, atvira pasauliui.
Rūpi gyventojams ir verslui
„Spinter tyrimų“ 2016 metų duomenimis, Lietuvos gyventojų nuomone, emigracija ir demografija – pagrindinės grėsmės visuomenės saugumui. 46 proc. verslo atstovų gyventojų emigraciją laiko didžiausia socialine grėsme verslo plėtrai per artimiausius penkerius metus.
73,5 proc. gyventojų teigia, kad reikia aktyviai skatinti grįžtamąją migraciją. Tačiau tik 7 proc. sugrįžusiųjų sutinka, kad institucijos supranta migrantų problemas ir skiria joms pakankamai dėmesio.
Mato galimybių Lietuvoje
Kalbant apie galimybes sugrįžtantiems į Lietuvą, pažymima, kad nedarbo lygis šalyje mažėja 7 metus iš eilės ir šių metų antrą ketvirtį sudarė 7 proc. mažiau nei Europos Sąjungoje. 2016 metais darbo užmokestis augo 7,9 proc., o iki 2020 metų jis kasmet turėtų augti po daugiau nei 6 procentus.
Šių metų pradžioje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, palyginti su situacija prieš metus, padidėjo 4,3 proc., o šiais metais darbdaviai numatę įsteigti apie 25 tūkst. naujų darbo vietų. 75 proc. visų darbo pasiūlymų bus skirti kvalifikuotai darbo jėgai, tai yra daugiau nei pernai.
Jaunimo nedarbo rodiklis Lietuvoje siekia 12,7 proc. ir yra 5,7 proc. punkto mažesnis nei ES vidurkis. Įmonę Lietuvoje galima įkurti per tris dienas, o mažos įmonės moka tik 5 proc. pelno mokestį.