Vos 16-os su geriausios draugės paliktu vaikinu kone iš gailesčio draugauti pradėjusi pašnekovė skyrėsi ir taikėsi, kol galiausiai suprato, kad pabėgti nepavyks. Po ketverių metų nuo galutinių skyrybų ji jį atsivijo į JAV, kur bandė patekti nelegaliai, bet buvo sučiupta ir patupdyta į kalėjimą.
Galiausiai iš jo ištrūkusi moteris mylimojo rankos nebepaleido – dvejus metus pragyvenę dažno svajonių šalyje, jie grįžo į Lietuvą, kur sukūrė šeimą ir verslą.
„Nuėjome kartu labai daug, kad gyventumėm taip, kaip gyvename šiandien. Prie Liuduko aš – karalienė, o jis – mano karalius“, – dabar užtikrina A. Kazlauskienė.
Lemtingi tapo vieni šokiai
Kalbėdama su DELFI pašnekovė prisiminė, kad pirmą kartą Liudą pamatė, kai šis pradėjo eiti į tą pačią klasę. 16-mečio mama tuomet išvyko į JAV, o jis pats pradėjo gyventi Jurbarke, pas giminaičius.
„Liudas ėmė draugauti su mano bendraklase, geriausia drauge. Žinote, 16 metų mums visiems buvo, tad ta draugystė – mokykliniai reikalai: šokiai, pasivaikščiojimai ir viskas. Tačiau kartą vienų mokyklos šokių metu ta mano draugė sako: „Na, aš su juo tai tikrai neisiu šokti“. Aš jai: „Tai gerai, aš galiu“. Jei jau ji – ne, tai aš kaip ir užjaučiu, paliepiau jai eiti šokti su kitu, o aš priėjau prie Liudo. Tie pirmieji šokiai ir buvo jam lemtingi“, – pasakojo A. Kazlauskienė.
Vaikinas tuomet ją įsimylėjo kone iki pamišimo – troško nuolatinio dėmesio, būti kartu, su ja bendraudavo ir ją fotografuodavo net per pamokas, aiškindamas, kad mokslai nesvarbūs, nes vis tiek vyks į JAV, rengė sąmokslus su A. Kazlauskienės seserimi, siuntinėjo raštelius jos tėvams.
„Dusau nuo jo dėmesio man. To buvo per daug. Nejutau galinti būti su vieninteliu vaikinu, nes jis mane savinosi, atvirai kalbėjo apie ateitį, o aš ilgai mąsčiau kaip vaikas ir visi jo planai mane tiesiog gąsdino“, – atvirai kalbėjo pašnekovė.
Galvojo, kad išvykus lengviau atsikvėps, bet mintys neapleido
Nors dabar, pripažįsta, dėl to kiek ir gėda, tačiau anuomet ji nevengė leisti laiko su kitais vaikinais, būdavo su Liudu tik tuomet, kai pati to norėdavo. Kaip pati sako, jis su ja draugavo visuomet, o ji su juo – kartais.
„Vedžiodavau jį už nosies taip žiauriai, kad dabar net gaila galvoti apie tai. Jis ruošėsi išvažiuoti pas mamą, aš vis galvojau, kad: „Na, gerai. Nueinu šį penktadienį su juo, vis tiek po mėnesio išvažiuos“. Tačiau kilo sunkumų, problemų ir galiausiai jis išvažiavo tik po trejų metų, baigęs mokyklą. Iki tol aš su juo, taip pavadinus, kankinausi“, – dabar juokiasi A. Kazlauskienė.
Pati ji po mokyklos įstojo mokytis Vilniuje. Neslepia, turėjo kelis vaikinus, tačiau vis neapleido mintys apie Liudą, kol galiausiai jie ėmė susirašinėti.
„Visus vaikinus, su kuriais draugavau, aišku, pradėjau lyginti su Liuduku. Ir tas dėmesys, nuo kurio buvau pavargusi... Pradėjau suprasti, ką praradau. Baigiau studijas, su Liuduku bendravome labai intensyviai, kol galiausiai nusprendėme pabandyti būti kartu“, – sakė A. Kazlauskienė.
Sieną kirto su svetimais dokumentais
Tiesa, tuomet ji buvo Lietuvoje, o jis – JAV. Galiausiai nepavykus gauti visų reikiamų dokumentų, Liudas su broliu į Ameriką vyko nelegaliai – kirto sieną svetimomis tapatybėmis. Pasinaudoti ta pačia idėja sumanė ir A. Kazlauskienė.
„Siena, per kurią daugiausiai 2000 m. perveždavo, yra tarp Meksikos Tijuanos miesto ir San Diego. Tave tiesiog įsodina į automobilį ar autobusą su kito asmens dokumentais. Man tai kainavo 10 tūkst. dolerių. Įdavė kitos merginos asmens kortelę – buvau į ją labai panaši, tačiau dar aprengė panašiai, uždėjo akinius su paprastais stiklais... Žodžiu, kriminalai tikrai, bet jaunystė – kvailystė“, – pati pripažino ji.
Tiesa, planas neišdegė.
„Jei esi amerikietis, iš Meksikos į Ameriką patekti paprasta – nereikėdavo nei vizų, nieko. Tik parodai asmens kortelę, pasakai, kad „citizenship“, esi Amerikos pilietis. Tačiau aš mokykloje anglų nesimokiau, gal kažkaip ne taip pasakiau ir viskas“, – pasakojo A. Kazlauskienė.
Patupdė į kalėjimą
Sakydama „viskas“, omenyje ji turėjo tai, kad tuoj buvo paklausta kelių papildomų klausimų, o į juos neatsakius išlaipinta iš transporto priemonės ir antrankiais prisegta prie stulpo.
„Laukiau kelias valandas, kol kažkas galėjo atvykti. Iš pradžių mane nuvežė į kažkokią salę, tada areštinę, paskui atsidūriau kalėjime, o galiausiai perkėlė ten, kur visos moterys buvo bandžiusios kirsti sieną. Jos – meksikietės, indės, kinės, o aš – europietė. Iš viso visame kalėjime buvome gal 3 europietės“, – prisiminė ji.
A. Kazlauskienė sulaikyta buvo 3 savaites, kol galiausiai sutiko bendradarbiauti išduodant nelegalių žmonių pervežėjų tinklą.
„Man tie žmonės per 5 susitikimo minutes aiškino, kad, jei būsiu pagauta, jie viską išspręs, per 3 dienas atneš pasą, esą tikrai būsiu paleista į Amerikos pusę. Pasą man jų pasamdytas advokatas atnešė po 5 dienų. Tuomet muitinės atstovai man ir sako: „Gali dirbti su jais arba su mumis“, – tikino pašnekovė.
Nesuprato, kad bendrauja su meilės emigrante
Ant stalo jai buvo paskleistos visų iki tol pažinotų asmenų nuotraukos – nuo pagrindinio pervežimo organizatoriaus iki taksisto. A. Kazlauskienė dar svarstė, bet suprato, kad negalės gyventi Lietuvoje su tokia skola mylimajam ir jo mamai.
„Jie nesuprato, kad esu meilės emigrantė. Įsivaizduokite, 21-erių, jauna, europietė, per Meksiką... Sako: „Esi laiminga vien dėl to, kad čia atsiradai, nes galėjai būti „parduota organams“ – buvo laikai, kai nuo gatvės į mašiną tempdavo“, – baisėjosi pašnekovė.
Meksikoje prieš kirsdama sieną ji praleido 3 dienas, kad imituotų pasisavintos tapatybės amerikietės atostogas.
„Jie mane tyrė, ar nesu priklausoma nuo alkoholio, narkotikų, nes niekaip negalėjo patikėti, kad tokiu keliu – pas vaikiną“, – prisiminė A. Kazlauskienė.
JAV paliko po 2 metų
Kai galiausiai buvo paleista, Liudui į glėbį Filadelfijos oro uoste ji tiesiog kriste įkrito. Žinoma, vaikinas svarstė, gal derėtų vykti pas įkalintą mylimąją, tačiau jie suprato, kad pasimatyti nepavyks, tad jam teliko kantriai laukti mylimosios. Įsimylėjėliai vienas kito nebuvo matę 4 metus.
„Labai jautru“, – dar dabar tai prisimindama graudinasi A. Kazlauskienė.
Iš kalėjimo paleista ji buvo užtikrinus, kad gali gyventi JAV, todėl moteris įsidarbino valymo kompanijoje, kur dirbo Liudo mama, apsigyveno pas juos, turėdama tik 400 dolerių naujo gyvenimo pradžiai.
„Po 2 metų baigėsi visi teisminiai procesai ir mane pasiekė laiškas, kad, jei noriu dar kada sugrįžti į Ameriką, metas palikti šalį. Advokatas paaiškino, kad galiu to ir nedaryti, nes tų nelegalų ten – o, Jėzau, bet mane labai traukė namo. Aišku, buvo labai nepatogu dėl Liudo mamos – ji ir jį atsivežė nelegaliai, ir dar mane išgelbėjo, o aš išvažiuoju. Na, bet 3 paras paverkėme visi kartu ir išvažiavome“, – nurodė A. Kazlauskienė.
Laimę susikūrė Lietuvoje
Tiesa, dabartiniu gyvenimu Lietuvoje ji labai džiaugiasi ir tikina esanti visiškai laiminga.
„Mano sesuo mums surado butą. Ji buvo tik atsidariusi juvelyrikos parduotuvę (esu jaunesnė, tai taip ir žengiu jos pėdomis), dabar mes Šakiuose ir Raseiniuose turime juvelyrikos ir eko prekių parduotuves. Aišku, pradėjome nuo minimalios parduotuvės ir labai minimalaus asortimento, tačiau viskas gerai sekėsi, nes labai stengėmės. Aš pati jau 8 metus ir graviruoju, Liudas panėrė į juvelyriką, o kartais vasaromis padirba statybose – JAV apšiltindavo namus“, – pasakojo A. Kazlauskienė.
Jau 10 metų jie – susituokę, augina aštuonerių metų dukrą ir ketverių sūnų.
„Kai pagalvoju apie praeitį, tai net baisu, kaip taip viskas susidėliojo. Tačiau, kai baigėsi geruoju, tik džiaugtis galima, todėl šiandien galiu pasidžiaugti nuostabia kasdienybe, kurią kuriame kartu su Liuduku“, – savo meilės istorija su DELFI pasidalijo A. Kazlauskienė.
Ar jums irgi teko atsidurti tokioje situacijoje, kai tuo metu atrodė, kad tas žmogums jums visiškai netinkamas, bet bėgantis laikas ir pasikeitusios vertybės privertė viską įvertinti iš naujo? Pasidalinkite savo istorija rašydami el. p. pilieciai@delfi.lt