Apie 86 m. m. V. Astrausko mirtį Č. Juršėną informavo velionio žmona.
„Jam vadovaujant paskutiniais metais, kartu ir Sąjūdžio metais, priimta daug Lietuvai svarbių sprendimų. Tai tikrai žmogus, kurį verta paminėti ir apie kurį verta pranešti“, – sako Č. Juršėnas.
1963-1990 m. V. Astrauskas buvo LTSR Aukščiausiosios Tarybos narys. V. Astrauskas AT vadovavo nuo 1987 m. iki 1990 m. pradžios, kada jį porai mėnesių pakeitė Algirdas Brazauskas.
V. Astrauskas 20 partijos suvažiavime balsavo už Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos komunistų.
„Svarbiausi dalykai – sprendimai visos Lietuvos mastu, kurie buvo, žinoma, aprobuoti CK, tačiau priimti būtent AT sesijų metu. Nuo 1988 m. rudens, kai atsirado sąjūdis, AT dirbo visiškai ne taip, kaip tarybiniais laikais. Ji dažnai rinkdavosi, buvo daug sesijų, per sesijas priimta daug sprendimų, klojusių kelią į nepriklausomybės atkūrimą.
Tai ir vėliava, ir herbas, ir mūsų įstatymų viršenybė, ir, galų gale, būsimos AT rinkimas, rinkimų ir referendumo įstatymas, tarybinių karių eliminavimas iš referendumo. (…) AT dirbo, sakyčiau, tinkama, teisinga kryptimi ruošiant Lietuvą perėjimui į kitą kokybę, čia ir AT prezidiumo pirmininko, kaip tuo metu aukščiausios institucijos vadovo, indėlis“, – kalbėjo Č. Juršėnas.
V. Astrauskui vadovaujant, 1989 m. gruodį šalyje panaikinta komunistų partijos vienvaldystė – pirmą kartą Sovietų Sąjungoje įvestas daugiapartiškumas.
Pasak Č. Juršėno, V. Astrauskas 1989 m. neištrinktas į TSRS liaudies deputatus ir 1990 m. nebekandidatavo į AT.
Vilniaus aukštosios partinės mokyklos auklėtinis ėjo įvairias vadovaujamas pareigas LKP Centro komitete (CK). Nuo 1981 m. jis buvo LKP CK sekretorius žemės ūkio reikalams, 1981–1989 m. – LKP CK biuro narys.
Velionis bus kremuojamas, urną Vilniaus laidojimo rūmų Olandų g. 1 salėje bus galima lankyti antradienį, nuo 18 val. Urna išnešama trečiadienį, 14 val. Velionis amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse.