Taip LRT.lt sako politologė Ainė Ramonaitė. „Tokius rinkėjus lengva nuvilti, nes jie tiesiog turi didelius lūkesčius, neturi aiškių programinių motyvų, kuriuos atlieptų partija“, – sako ji. Savo ruožtu sociologas Vladas Gaidys įvardija, kad tarp rinkėjų lūkesčių buvo didesni atlyginimai, mažesnės kainos, emigracija ir korupcija, tačiau, matyt, viltys nepasiteisino.
Nuosmukis reitinguose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) bei jos politikams per pusmetį buvo skausmingas. Paskutinių apklausų duomenimis, „valstiečių“ reitingai smunka jau septintą mėnesį iš eilės – už juos dabar balsuotų apie 13 proc. rinkėjų (arba 22 proc. nuo atėjusiųjų į rinkimus). „Valstiečių“ lyderį Rmanūną Karbauskį prieš pusmetį palaikė tiek rinkėjų, kiek dabar jo nebepalaiko. Už ką tuomet balsavo jų rinkėjai ir kokie jų lūkesčiai buvo taip nuvilti, kaip atspindi reitingai?
Tikėjosi, kad bus geriau
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė A. Ramonaitė sako, kad būtų sunku išskirti labai konkrečias priežastis ir lūkesčius, kodėl rinkėjai balsavo už LVŽS.
„Porinkiminėje apklausoje uždavėme atvirą klausimą, kodėl žmogus rinkosi vieną ar kitą partiją. Balsavusiuosius už „valstiečius“ buvo galima įvardyti kaip nusivylusius, tačiau viltingus piliečius. Pagrindinis jų atsakymas buvo tai, kad jie tikisi permainų – „gal bus geriau“.
Tai buvo tarsi loterijos bilieto pirkimas: „visos kitos partijos išbandytos, žinome, kad nieko gero, o ši nauja, bet gal netyčia pasiteisins“. Tokius rinkėjus lengva nuvilti, nes jie tiesiog turi didelius lūkesčius, neturi aiškių programinių motyvų, kuriuos atlietų partija“, – kalba A. Ramonaitė.
Pasak politologės, nėra daug pagrindo tikėtis, kad rinkėjai turi labai aiškų matymą, kas yra negerai, ką konkrečiai reikėtų padaryti. Žmonės nėra tiek įsigilinę į, pavyzdžiui, Darbo kodeksą, kad tiksliai žinotų, ką jame reikėt pakeisti. Dažniausiai, pasak pašnekovės, yra bendras lūkestis, kad būtų geriau gyventi, o politikai ir yra tie, kurie turi žinoti, kaip padaryti, kad žmonės gyventų geriau.
„Matyt, laimingo bilieto žmonės nesijaučia loterijoje ištraukę ir tai atsispindi reitinguose. Tiesa, buvo žmonių, kurie minėjo, kad tikisi, jog bus sprendžiama alkoholizmo problema, dabar pyksta, kad kyla alkoholio kainos. Tai šiek tiek prieštaringa: norima, kad kažkas būtų padaryta, tačiau to kainos mokėti nebenorima“, – sako A. Ramonaitė.
Nepateisino vilčių dėl atlyginimų, mažesnių kainų ir emigracijos
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro vadovas sociologas „Vilmorus“ V. Gaidys sako, kad nors „valstiečių“ reitingams suduotas didelis smūgis, jie išlieka populiarūs bei įvardija, kokie rinkėjų lūkesčiai galėjo būti neišpildyti.
„Skandalingai krito R. Karbauskio reitingas – jei gruodį jis buvo vienas populiariausių Lietuvos politikų – 52 proc. palaikymo, – tai šiuo metu tiek pat procentų gyventojų jo nepalaiko. Partijai palaikymas sumažėjo du kartus, nors kol kas ji išlieka viena populiariausių partijų. Sumažėjęs Sauliaus Skvernelio reitingas jam vis dar leidžia išlikti vienu populiariausių politikų Lietuvoje. Vis daugiau ministrų – su minuso ženklu, tačiau daug geriau reitinguose nesisekė ir praėjusios vyriausybės ministrams.
Tačiau reitingų pokyčiai akivaizdžiai rodo, kad rinkėjai negavo, ko tikėjosi. Kuomet prieš rinkimus atlikome tyrimą, aktualiausias problemas, kurias turėtų spręsti naujoji valdžia, rinkėjai įvardijo tokias: maži atlyginimai, didelės kainos, emigracija, alkoholizmas, korupcija. Buvo tikimasi, kad ateis nauji profesionalai, mažiau kalbės, žinos, kaip veikti“, – vardija V. Gaidys.
Pasak pašnekovo, sprendimai dėl Darbo kodekso, o tiksliau jų vengimas, sutrumpintos mokinių atostogos, PVM lengvatos šildymui naikinimas – visa tai taip pat turėjo savo kainą populiarumo reitinguose. Dalis sprendimų dėl alkoholio kontrolės, anot V. Gaidžio, rinkėjams patiko, tačiau pakilusios kainos – ne.
„LVŽS lyderis R. Karbauskis – labai pasikeitęs, kai jis turėjo aukštą reitingą, daug komentuodavo žiniasklaidoje, matėsi, kad jam rūpi pasisakyti. Šiuo metu jo viešojoje erdvėje – kur kas mažiau ir jis siejamas su asmeninėmis problemomis. Ne to žmonės tikėjosi, jie tikėjosi, kad bus rūpinamasi rimtomis jų problemomis“, – sako sociologas.