Tyrimo metu nagrinėta Laimos Liucijos Andrikienės, Petro Auštrevičiaus, Zigmanto Balčyčio, Vilijos Blinkevičiūtės, Antano Guogos, Valentino Mazuronio, Rolando Pakso, Algirdo Saudargo, Valdemaro Tomaševskio ir Viktoro Uspaskicho elgesio atitiktis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Buvo aiškinamasi, ar šie asmenys nepažeidė reikalavimų deklaruoti privačius interesus nustatyta tvarka bei terminais.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu, europarlamentarų pareiginiai ir drausminiai santykiai susiklosto ES, o ne Lietuvos jurisdikcijoje. Tad europarlamentarų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo numatyta pareiga teikti privačių interesų deklaracijas tiesiogiai netaikytina. Ji taikytina tuomet, kai asmuo į šias pareigas kandidatuoja.
Lietuvos teisės instituto teigimu, kandidatai į Europos Parlamento narius priklauso ES valstybių narių teisiniam reglamentavimui. Tačiau Europos Parlamento nario statusą įgiję asmenys, anot minėto instituto, nebėra saistomi specifiniais juos išrinkusios valstybės rinkėjų interesais ar valdžios institucijų reikalavimais - jie privalo veikti visų ES piliečių labui.
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento nuomone, ES valstybės narės teisiškai neįpareigotos šioje srityje imtis kokių nors papildomų veiksmų. Europarlamentarai privalo deklaruoti bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą Europos Parlamento pirmininkui teikiamoje Finansinių interesų deklaracijoje. Jas galima rasti Europos Parlamento interneto svetainėje.
VTEK neneigia ES teisės viršenybės principo, tačiau, siekdama užtikrinti viešąjį interesą bei korupcijos prevenciją, rekomenduoja Lietuvoje išrinktiems europarlamentarams atskleisti savo privačius interesus ir Lietuvoje, teikiant deklaracijas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo numatyta apimtimi.
