"Mūsų nusistatymas modernizuoti turimus radarus ir įsigyti naujus po pastarojo incidento - dar ryžtingesnis. Anksčiau jau numatėme radarų modernizavimą, ir Rusijos lėktuvo katastrofa tik sustiprins mūsų pozicijas", - sakė ministras.

Lietuvos oro erdvės stebėjimas užtikrinamas, į vieną visumą sujungus Lietuvos teritorijoje esančius karinius ir civilinius radarus. Jų signalai perduodami į Lietuvos Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybą, Karmėlavoje esantį regioninį oro erdvės stebėjimo koordinavimą centrą. Operatoriai stebi ir identifikuoja orlaivius, iškilus reikalui perduoda informaciją Vokietijoje esančiam Jungtiniam oro operacijų centrui, kuris įsako pakilti Zokniuose dislokuotiems NATO naikintuvams.

Rugsėjo 15-ąją įvykęs "Su-27" incidentas parodė, jog esama nemažai radiolokacinės sistemos spragų. Nuo virš Baltijos jūros neutralioje erdvėje skridusios 7 lėktuvų grupės atsiskyrus lėktuvui "Su-27", prieš jam įskrendant į Lietuvos oro erdvę, jis išnyko iš radarų lauko, o vėliau vėl protarpiais atsirasdavo ekranuose. Dažnai aukštį ir kryptį keitęs Rusijos naikintuvas buvo stebimas tai kariniuose, tai civiliniuose radaruose, tačiau duomenys apie paskutinį "Su-27" skrydį tebėra fragmentiški.

Kokios šių "spragų" priežastys, nustatys Kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus sudarytos tyrimo komisijos ekspertai.

BNS žiniomis, Lietuvos turimi radarai neužtikrina visos oro erdvės kontrolės, jie yra išdėstyti šalies teritorijoje tokia tvarka, kad turimomis išgalėmis kuo labiau pateisintų poreikius. Be to, radarai veikia su pertraukomis, pagal tik kariškiams žinomą grafiką, kad būtų galima įvykdyti jų techninę priežiūrą.

Lietuva pernai už 25 mln. eurų įsigijo tris modernius trimačius mobilius radarus "TRML-3D". Radarus pagaminusi tarptautinė kompanija EADS (European Aeronautic Defence and Space Company) teigia, jog šie radarai pasižymi dideliu mobilumu, gebėjimu tiksliai nustatyti net ir nedideliame aukštyje greitai skrendančių mažų objektų koordinates, turi efektyvias apsaugos nuo priešradarinių ginklų ir elektroninių trikdžių priemonių sistemas. Trimačiai radarai nustato atstumą iki objekto, jo kryptį ir aukštį. Radaro maksimalus taikinių aptikimo nuotolis - 200 kilometrų.

Vienas radaras pastatytas Ignalinos rajono Vidiškių seniūnijoje, netoli Prisieginės kaimo. Kiti du yra mobilūs ir gali būti perkeliami ten, kur jų labiausiai reikia. Manoma, kad šiuo metu jie yra Šilutės rajone ir Pietvakarių Lietuvoje arba prie Šiaulių.

Krašto apsaugos ministerija taip pat ketina modernizuoti du KOP naudojamus sovietinės gamybos radarus "P-37". Modernizavimo projektą, kurio vertė neskelbiama, planuojama įgyvendinti per trejus metus. Modernizavus radarus, jie taps trimačiais - be objekto krypties ir atstumo iki jo, rodys ir orlaivio skrydžio aukštį.

Kariuomenės įsigijimus kuruojanti KAM sekretorė Jūratė Raguckienė BNS sakė, kad "sprendimas modernizuoti senus sovietinius radarus yra priimtas". "Su paslaugos pirkimu susijusi procedūra yra pradėta, tačiau ji susijusi su valstybės paslaptimi, todėl nekomentuojama", - sakė J.Raguckienė.

Po praėjusį ketvirtadienį įvykusio incidento, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido ir sudužo esą dėl gedimo pasiklydęs Rusijos naikintuvas, Lietuvos žiniasklaidoje skelbiamos versijos, kad ši avarija galėjo būti imituota, Rusijai norint patikrinti, kaip veikia naujos NATO narės Lietuvos oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistema, kaip pasiruošę veikti NATO sankcionuotą Baltijos oro erdvės apsaugos misiją vykdantys Aljanso naikintuvai.

Tokios versijos pagrįstumo naudai byloja faktas, kad "Su-27" kartu su kitų penkių naikintuvų grandimi iš Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį lydėjo radiolokacinės žvalgybos ir stebėjimo lėktuvą "A-50".

Šiuo metu Lietuvos aviabazėje Zokniuose dislokuotas Vokietijos kontingentas su Vietnamo karo epochos reaktyviniais naikintuvais "F4 Phantom". Preliminariais duomenimis, "fantomai" pakilo į orą, kai Rusijos lėktuvas, praklaidžiojęs Lietuvos oro erdvėje apie 20 minučių, jau buvo sudužęs.

"SU-27" sudužo ketvirtadienio popietę Šakių rajone, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi, maždaug už pusšimčio kilometrų nuo Kauno. Pilotas saugiai katapultavosi ir nusileido su parašiutu kaimyniniame Jurbarko rajone. Aukų išvengta, nes lėktuvas, ginkluotas keturiomis "oras-oras" tipo raketomis, nukrito laukuose atokiau nuo gyvenviečių.

Pagal vieną versiją, lėktuvas, skridęs iš Sankt Peterburgo į bazę Kaliningrado srityje, nukrypo nuo kurso dėl navigacinės sistemos gedimo ir sudužo pasibaigus degalams.

Penktadienį Rusijos pilotui Valerijui Trojanovui buvo pareikšti įtarimai dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Pilotas, kuriam paskirtas namų areštas, gyvena viename viešbučių Vilniuje. Rusijos Gynybos ministerija atsiprašė Lietuvos dėl incidento ir pažadėjo atlyginti dėl jo patirtus nuostolius.