„Prezidentė pabrėžia, kad oro gynyba išlieka vienas svarbiausių nacionalinių gynybos prioritetų. Baltijos šalių saugumui būtini ilgalaikiai viso regiono oro gynybos sprendimai“, - rašoma Prezidentūros pranešime.

Pasak šalies vadovės, į NATO gynybos planus turi būti įtrauktos konkrečios oro gynybos priemonės galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai išvengti.

Jos teigimu, kilus grėsmėms NATO oro policijos misija turi tapti sudėtine oro gynybos dalimi. Tai reiškia, kad Baltijos valstybės budintys Aljanso naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

Oro gynyba yra viena iš silpniausių grandžių Baltijos šalių vietų karine prasme, nes daugiausiai pinigų investuoja į sausumos pajėgas.

Lietuva, Latvija ir Estija neturi savo naikintuvų ir naudoja tik trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas. Lietuva šiais metais žada pasirašyti sutartį su norvegais dėl vidutinio nuotolio sistemų NASAMS įsigijimo.

Anksčiau skelbta, kad jos gali būti perduotos iki 2020 metų už kiek daugiau nei 100 mln. eurų.

Dislokuota sistema „Patriot“

Prezidentė ketvirtadienį stebėjo oro gynybos pratybas „Tobruq legacy 2017“ („Tobruko palikimas 2017“).

Šiems mokymams Lietuvoje pirmą kartą buvo dislokuota Jungtinių Valstijų ilgojo nuotolio priešlėktuvinė raketų sistema „Patriot“, galinti numušti ir raketas.

Pasak D.Grybauskaitės, tai rodo, kad „JAV ir NATO įsipareigojimai Baltijos regionui yra tvirti bei grįsti realiais veiksmais, o ne žodžiais“.

„Efektyvi ir ilgalaikė regiono oro gynyba yra būtina ne tik Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, bet ir viso NATO saugumui“, - teigė šalies vadovė.

Jos teigimu, Lietuvoje vykstančios pratybos yra svarbios rengiant tolesnę Lietuvos ir Baltijos šalių oro gynybos architektūrą.

Pratybose „Tobruq legacy 2017“ Lietuvoje dalyvauja apie 500 karių ir 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir dar keturių NATO šalių. Šie mokymai taip pat vyksta Čekijoje ir Rumunijoje.