Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pastebėjo, kad mokytojai įgyvendinti programą rengiami, remiantis senomis metodinėmis priemonėmis, kurios yra parengtos pagal seną programą, kuriose yra nuostatų, kurios yra kenksmingos žmonių psichikos sveikatai.
„Pavyzdžiui, jeigu yra kalbama apie lyčių lygiateisiškumą, kuris yra vienas iš programos tikslų, kalbama, apie tai, kaip žmonės prieš formuodami santykius turi pasitikrinti, ar vyras bus pakankamai vyras – ar uždirbs pakankamai pinigų, dėl moters – pasižiūrėti, ar ne pernelyg išlaidūnė, kaip, reikia suprasti, esą būna paprastai“, - kalbėjo B. Sabatauskaitė po Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymų, skirtų Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos temai.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad programoje vos keliose vietų kalbama apie tai, kaip atpažinti smurtą. „Parašyti tokie dalykai, kad jeigu yra pasikartojantis smurtas, yra rizika, kad nebesvarstys žmogus apie pareigą, jausis įkalintas, o po to yra kalbama, kaip yra pareiga džiaugtis santykiais ir juos saugoti. Gal ir svarbu išsaugoti santykius, bet turbūt reikia tuo pačiu pakalbėti, kaip padaryti, kad santykiai būtų nesmurtiniai, ir kaip formuoti nesmurtinius santykius“, - teigė B. Sabatauskaitė.
Žmogaus teisių specialistė teigė net nežinanti, kurio amžiaus medžiaga remiamasi metodinėse priemonėse rašant homoseksualumo tema, kai rašoma apie tai, kad homoseksualiomis moterys tampa tada, kai jos patyrė smurtą vaikystėje, kai jos yra seksualiai išnaudotos arba kai patyrė traumas.
„Apie homuseksualumą kalbama tokioje migloje, kaip kad supraskime, kad homoseksualų daugiausiai serga AIDS - pateikiama informacija, turbūt, iš 1970-ųjų Amerikos. Mes kalbame apie psichikos sveikatą, bet tuo tarpu pateikiame priemones, kurios neskatina sugyvenimo ir tarpusavio supratimo“, - sakė B. Sabatauskaitė.
Neatsižvelgiama į vaikus su negalia
Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dovilė Šakalienė pasidžiaugė, kad tarp programos uždavinių atsirado, kad vaikai turi gebėti atpažinti visų formų smurtą ir išnaudojimą, ir suvokti jo žalą sau ir kitiems.
„Kai kalbame apie metodines priemones – ten kol kas nėra numatyta praktiškai, kaip tai bus užtikrinama, ir kaip vaikai to bus išmokomi“, - atkreipė dėmesį D. Šakalienė.
Politikė taip pat pažymėjo, kad šioje programoje kalbama tik apie sveikus vaikus, nors maždaug du iš dešimties vaikų turi rimtų sveikatos problemų.
„Jeigu kalbame apie sveikatos ugdymo programą, kurioje nėra numatyta, kaip vaikai su negaliomis gaus pagalbą, ir kaip jų sveikata bus ugdoma, tai čia yra didelė spraga, kuri turi būti sutvarkyta. Džiaugiuosi, kad tai atrodo buvo išgirsta ir tikiuosi, kad su tuo bus dirbama“, - D. Šakalienė.
Ji taip pat yra įsitikinusi, kad rugsėjo 1 dieną ši programa nebus įgyvendinta, ir siūlė atidėti jos įgyvendinimą iki Naujų metų ar net nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos.
“Bet labai norėčiau, kad mes nebegrįžtume į tą keistą pasaulėžiūrinę diskusiją. Visa sveikata turi būti matoma sistemiškai ir kompleksiškai “, - pažymėjo D. Šakalienė.
Abejoja, kad programa startuos laiku
Nacionalinės sveikatos tarybos narys Vaidotas Deksnys buvo įsitikinęs, kad nėra pasiruošta įgyvendinti programą, nes specialistai, kurie mokyklose turėtų dėstyti tą programą nėra perkvalifikuoti.
„Jų supažindinimas su nauja programa vyko labai trumpai, ir akivaizdu, kad turėti kitą kokybę – ne vien tik deklaratyvią, naujos programos, kad ji gyvuoja, bet kokybę žinių ir informacijos pateikimo mokyklose prasme, akivaizdu, kad to šiai dienai nėra“, - kalbėjo V. Deksnys.
Sveikatos reikalų komiteto narys iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Darius Kaminskas atkreipė dėmesį, kad per diskusiją buvo minima, kad lankstinukai dar tik bus rengiami lapkričio 1 dienai, nors programa formaliai turėtų startuoti jau rugsėjį.
„Iš diskusijos susidariau vaizdą, kad ta programa nepradės funkcionuoti. Reikėtų pagalvoti apie programos atidėjimą, kad ji pradėtų normaliai funkcionuoti. Kitas dalykas, buvo iškelti klausimai, kad vieni iš programos vėliavnešių, galėtų būti visuomenės sveikatos specialistai. Kaip ir komiteto posėdyje pasakiau, problema yra tame, kad jų krūvis yra ypatingai didelis, regionuose jie turi po tris-keturias mokyklas ir vykdyti šitą programą pagal esamus etatus yra neįmanoma. Jeigu ir bus vykdoma ta programa, ji bus paprasčiausiai neefektyvi – pusiau lupta, pusiau skusta“, - kalbėjo D. Kaminskas teikdamas, kad svarbu pagalvoti apie finansavimą programai bei specialistų ruošimą.
Ministerija teigia dariusi, ką galėjusi
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento vyriausioji specialistė Liucija Jasiukevičienė, negalėjo atsakyti, ar šiuo metu jau visi mokytojai yra pasirengę, taip kaip jie norėtų, mokyti pagal parengtą programą.
„Ką galėjo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir visuomenės sveikatos biurai, mes tą darėme. Mokytojams kylančius klausimus bandėme atsakyti“, - sakė L. Jasiukevičienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė taip pat patikino, kad iki rugsėjo bus peržiūrėta metodinė medžiaga mokytojams.
Mokyklos galės rinktis kelis variantus, kaip įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą. „Mes manome, kad yra tikslingiausia viską daryti integruotai, nes mūsų visas gyvenimas yra integruotas, turime turėti kompetencijų visose srityse. Manome, kad atitinkamai, kad kiekviena mokykla, įvertindama savo mokytojų pasirengimą, tą programą galės vykdyti integruotai arba skirti iš ugdymo plane numatytų papildomų mokinių poreikiams valandų konkrečias pamokas“, - sakė L. Jasiukevičienė.
Visuomenės sveikatos specialistai galės padėti pedagogams įgyvendinti šitą programą. Papildomo finansavimo tam nenumatyta.