Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu birželio 19-26 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, Vyriausybės reitingas lieka stabiliai žemas. Prieš mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybę vertinančių apklaustųjų skaičius, lyginant su balandžio duomenimis, mažėjo 11,7 procentinio punkto.
Gegužę teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybę vertinančių respondentų dalis buvo 27 proc., birželį ji siekė 27,9 procento. Atitinkamai neigiamai ir greičiau neigiamai nusiteikusių prieš mėnesį buvo 55,4 proc., o birželį - 63 procentai. Nežinančių arba neatsakiusių respondentų dalis sumažėjo nuo 17,6 iki 9,1 procento.
Taip pat 3,7 procentinio punkto – nuo 31 iki 27,3 proc. - susitraukė premjero Sauliaus Skvernelio reitingas. Tačiau jis vis dar lieka solidžiai atitrūkęs nuo arčiausio savo konkurento konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, kurio vertinimas apklausoje prieš mėnesį buvo 6 proc., o birželį – 8,2 procento.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vertinimas apklausoje gegužės apklausoje buvo 19 proc., o birželį – 17,8 procento. Artimiausios jos konkurentės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas prieš mėnesį buvo 13,1, o birželio apklausoje - 15,6 procento.
Kantrybė išseko
Vyriausybės, „valstiečių“ ir premjero reitingų visumą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis aiškino neatliepiamais itin aukštais visuomenės lūkesčiais dėl reformų.
„Jeigu yra sudaromas įspūdis, kad bus imamasi reformų, bet tos reformos neliečia pagrindinių problemų, kurios rūpi žmonėms, o žmonėms visų pirma rūpi socialinės – ekonominės problemos, tai - didelės kainos, nepatenkinamas atlyginimų dydis, gerų darbo vietų trūkumas, natūralu, kad geros valios Vyriausybės atžvilgiu talpykla trauksis“, - kalbėjo M. Jastramskis.
Politologui susidarė įspūdis, kad, pagal reitingus, grįžtama į situaciją, kuri buvo Seimo rinkimų metu, kai išsiskiria trys didesnės ir trys mažesnės partijos.
Pagal „Spinter tyrimų“ apklausą, be LVŽS ir TS-LKD, į trijų didžiausią palankumą turinčių partijų trejetuką patenka Lietuvos socialdemokratų partija, kurios vertinimas gegužės apklausoje siekė 11,6 proc., o birželį - 12,8 procento.
Trys mažesnės partijos yra Liberalų sąjūdis, kurio reitingas gegužės apklausoje užfiksuotas 6,5 proc., o birželį - 7,5 proc., partijos Tvarka ir teisingumas – atitinkamai – 4,5 ir 6 proc., ir Lenkų rinkimų akcijos - 3,5 ir 4,7 procento. Lietuvos centro partijos reitingas pasikeitė nuo 3 iki 3,3 proc.
Situacija panaši, kaip per rinkimus
Be to, analitikas atkreipė dėmesį į šios Vyriausybės išskirtinumą – dauguma jos ministrų yra technokratai, kurių populiarumas neparemtas kurio nors iš visuomenės sluoksnių parama, ir priklauso nuo to, kaip jiems sekasi daryti ir komunikuoti reformas.
„Šiuo požiūriu, negali sakyti, kad to buvo. Buvo blaškymosi ir prastos komunikacijos, ir tos reformos nebuvo tokios, kurios labiausiai visuomenei rūpėjo“, - konstatavo M. Jastramskis.
Politologas atkreipė dėmesį, kad urėdijų reformos svarba labai skirtingai suprantama apžvalgininkų, žurnalistų ir visuomenės, kurioje net nėra aiškios nuomonės, ar jas reikėtų naikinti, ar ne. Alkoholio draudimus visuomenė palaikė, tačiau nepritarė kainų didinimui. Nuo euro įvedimo bendrai kainų augimo klausimas yra tapęs tam tikra stigma.
„Tos griežtos priemonės patiko tiems žmonėms, kurie balsavo už „valstiečius“. Pirmajame rinkimų ture tų žmonių nebuvo tiek daug, tai jie ir liko, o erozija vyksta, visų pirma, dėl masės rinkėjų, kurie neturi aiškesnių pažiūrų, galbūt, balsavo už tuos pačius „valstiečius“ arba net nebalsavo už juos antrame ture, ir jie nematydami greitų sprendimų greitai pasitraukė į tą grafą, kurie atsakė „nežinau“ arba neatsakė“, - sakė M. Jastramskis.
Komunikacijai koją kiša prieštaros
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas teigė, kad S. Skvernelio, lyginant su jo pirmtakais, komunikacija yra išskirtinė dėl tiesmukiškumo. Premjeras nevynioja žodžio į vatą, naudoja ironiją, pajuokavimus.
„Šiuo atžvilgiu S. Skvernelis išsiskiria iš buvusių premjerų, tai – ne visiškai politikams būdinga komunikacija“, - teigė A. Šuminas.
Visos Vyriausybės ir jos priimamų sprendimų komunikaciją ekspertas įvertino kaip pakankamai silpną. „Dažnai pasitaikančios prieštaros tiek tarp pačių Vyriausybės narių, tiek tarp Vyriausybės ir Seimo neprideda svorio Vyriausybei. Labai dažnai atrodo pakankamai juokingai, kai patys ministrai, politikai tarpusavyje nesusišneka ir komunikuoja visiškai skirtingus dalykus“, - kalbėjo A. Šuminas.
Politinės komunikacijos ekspertas pasigedo ir Vyriausybės pastangų paaiškinti visuomenei, kokia yra nauda iš tų pokyčių, kuriuos ji inicijuoja. Pasak jo, tas buvo matoma tiek alkoholio draudimų, tiek aukštojo mokslo reformos klausimais.
„Akivaizdu, kad tokie dalykai neprideda pasitikėjimo pačia Vyriausybe, ir natūralu, kad S. Skvernelis, būdamas Vyriausybės vadovu, yra asocijuojamas su visa Vyriausybe ir jos priimamais sprendimais ir veiksmais, ir Vyriausybės reitingas yra susijęs su premjero reitingu“, - sakė A. Šuminas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų birželio 19 - 26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!