Lenkų ekspertai pateikė verdiktą dėl Gedimino kalno

Nacionaliniame muziejuje Vilniuje geologai iš Lenkijos, tyrę pietrytinį Gedimino kalno šlaitą, ketvirtadienį pristatė pirminius savo tyrimo rezultatus. Gera žinia ta, kad Gedimino bokštui grėsmė nekyla. Tačiau, ekspertų raginimu, būtina stabilizuoti kalno šlaitus.

„Tyrimai parodė, kad pats Gedimino bokštas stovi ant tikrai nesideformuojančio grunto, stabilaus, tvirto, geologinio tankaus pagrindo, ką rodo seisminiai geofiziniai tyrimai. Taigi Gedimino bokštas tikrai nenugrius, turbūt nenugrius ir kita pilis, reikia viską sutvarkyti, kito varianto nėra“, – po posėdžio su lenkų ekspertais, sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Lenkijos geologijos instituto ekspertai dvi savaites kalne vykdė geofizinius tyrimus bei skanavo kalną. Per porą savaičių jie, kartu su kolegomis iš Lietuvos, Vyriausybei pateiks išvadas.

„Dabar paaiškėjo, kad galbūt, prielaidos, gali būti, kad vidurinėje kalno dalyje, stuomenio centre, esantis moreninis sluoksnis gali būti nevientisas, reiškia, gali būti labiau pralaidus vandeniui nei iki šiol manyta. Tai, manyčiau, svarbi žinia projektuotojams, kurie turėtų parengti tinkamesnes priemones šlaitų deformacijai suvaldyti“, – lenkų ekspertų atradimą komentavo J. Satkūnas.

Jo teigimu, pasitelkus lenkų techniką, daugiau paaiškėjo apie daugiausia rūpesčių keliantį kalno pietrytinį šlaitą. Jame akivaizdžiai matyti, kad purus sluoksnis ar supiltas, ar besideformuojantis, dėl to praradęs savo struktūrinius ryšius ir gali siekti net 8 metrus.

„Reiškia, tai didžiulio tūrio masė, kuri gresia ir aukštutiniams, arba kunigaikščių rūmams. (…) Joje matome akivaizdų trūkį, bet dabar jau suprojekuotos priemonės suvaldyti trūkį. Bet šlaito stabilizavimas neišvengiamai būtinas“, – akcentavo J. Satkūnas.

Jo aiškinimu, kiekvienas lietaus lašas nusineša po smiltelę kalno. Visų ekspertų pirmiausia rekomenduojama priemonė – pilna viršutinės kalno aikštelės izoliacija, kitaip sakant, pilnas vandens surinkimas į patikimo dydžio lietaus nuleidimo kanalizaciją.

Lenkų delegacijos atstovas Wojciechas Brochwicz-Lewinskis BNS pasakojo, kad ant Gedimino kalno viršaus esantis molio sluoksnis nesulaiko vandens, jame yra daug pralaidžių vietų.

„Vanduo prasiskverbia pro paviršių giliai į kalną ir tai greitina nuošliaužų formavimąsi“, – teigė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad vanduo greitina nuošliaužas, o jų atsiradimo priežasčių yra daug ir kiekvienu atveju gali būti vis kita.

Kalną stebi visą parą, ant kalno dirba kariai

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius aiškino, kad šiuo metu pagrindinės pajėgos sutelktos liūčių keliamiems pavojams stabilizuoti. Pirmadienį išvalyta lietaus nuotekinė, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pasitelkti kariai. Jie kalno aikštelėje įrengė apsaugines priemones, kad lietaus vanduo giliau nesiskverbtų į gruntinius sluoksnius.

„Pagal dabartines hidrometeorologų pateikiamas prognozes matyti, kad tarp penktos ir septintos valandos bus pakankamai didelė liūtis, taigi nuošliaužių rizika didėja, norėtume, kad visuomenė nenusigąstų – yra nuolatinis stebėjimas, pagrindinis priešnuodis šiandien besiformuojančioms nuošliaužoms ir įtrūkimams – planeravimo darbai, jie bus iškart atliekami“, – žadėjo R. Augustinavičius.

Kariai ant kalno ir ketvirtadienį neša smėlio maišus – taip siekiama nukreipti vandenį į pirmadienį išvalytą lietaus nuotekinę. Viceministro teigimu, kalnas stebimas visą parą. Jo aiškinimu, pro Gedimino kalną eiti saugu, realaus pavojaus nėra, kalnas uždarytas dėl darbų organizavimo.

„Mes suprantame, kad paties Gedimino kalno po skėčiu negalime paslėpti, tad mūsų tikslas – kad kuo mažiau vandens įsigertų ir ko mažiau po kelių valandų išsprūstų šonuose. Nes vanduo yra pagrindinė priežastis, kuri ir akseleruoja tas nuošliaužas“, – dėstė R. Augustinavičius.

Dėl liūčių kalną uždarė

Sinoptikams prognozuojant gausias liūtis Vilniuje, Kultūros ministerija nusprendė uždaryti Gedimino kalną lankytojams iki liepos 17 d. dėl pakartotinų nuošliaužų pavojaus. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį imtasi prevencinių priemonių: specialistai kartu su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariais nelaidžia vandeniui danga išklojo Aukštutinių rūmų kiemelius ir teritoriją tarp rūmų sienų ir gynybinės sienos. Taip pat nelaidžia vandeniui danga uždengta archeologinių tyrimų vietos kalno aikštelėje.

Kaip skelbiama Kultūros ministerijos pranešime, nelaidi danga lietaus vandeniui neleis susigerti į gruntą, o bus nukreipiamas į miesto nuotekų sistemas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad ketvirtadienį Vilniuje kritulių intensyvumas bus 23 mm per valandą. Specialistų teigimu, tokios liūties metu nuošliaužos dabartiniame Gedimino kalno stovyje yra neišvengiamos. Situacija nepertraukiamai stebima, prie kalno nuolat dirba specialistai.

Kultūros ministerija primena, kad Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite šį mėnesį pradėti tvarkybos darbai, kurie bus baigti 2018 m. antroje pusėje. Pietrytinio šlaito tvarkybos projektas yra rengiamas. Jį planuojama pristatyti rugsėjį.

DELFI primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė skyrė beveik 3 mln. eurų skubiems Gedmino kalno Vilniuje tvarkymo darbams. Gedimino kalnas yra avarinės būklės. Kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite, kur stovi Aukštutinės pilies liekanos. Dėl to paskelbta ekstremali padėtis.