Turgaus prekybininkai piešia tikrąjį Lietuvos paveikslą

„Visi emigruoja, lieka tik pensininkai!“, – lyg susitarę tvirtina Alytaus Jotvingių turgaus prekybininkai. Jų pasakojimai puikiai iliustruoja tuštėjančios ir senstančios Lietuvos tendenciją.

„Daugiausia pas mus lankosi pagyvenę žmonės, jaunimo labai mažai. Visi emigruoja, nes Lietuvoje neduoda uždirbti. Kada nuo 10 d. pradeda mokėti pensijas, padaugėja žmonių, atvažiuoja iš kaimų, bet šiaip tuščia“, – skundžiasi daržovėmis, medumi, riešutais prekiaujanti Laima.

„Žinokit, kuo toliau, tuo prasčiau“, – įsiterpia pokalbį nugirdusi jos kolegė.

Laimos tvirtinimu, prieš penkerius metus žmonių turguje buvo nepalyginamai daugiau. Ji skundžiasi, kad per penkmetį išaugo mokesčiai už darbo vietą turguje, pabrango patentai. „Dusina mus, kad tik didieji klestėtų, darbo žmogui nėra galimybių užsidirbti“, – pasakoja penkerius metus turguje prekiaujanti moteris.

Jos pačios sūnus, baigęs kūno kultūros studijas, jau treji metai dirba Norvegijoje. Laimos pasakojimu, 27 metų sūnus čia neturėjo ką daryti. Tuo metu Norvegijoje sūnus patenkintas darbu ir ruošiasi studijuoti toliau.

„Niekur pati nebuvau išvažiavusi, vieną kartą mėginau, bet žinojau, kad tai apgavystė, jau geriau vargsiu čia“, – pati likti Lietuvoje pasiryžusi Laima.

55 metų moteris, baigusi lengvąją pramonę, sako darbo nerandanti dėl amžiaus.

Sūnus užsienyje neprigijo

„Nelabai. Kiekvienoje šeimoje yra išvažiavusių“, – į klausimą, ar sulaukia daug pirkėjų, atsako gėlėmis prekiaujantis Petras Keršys. Jo kolegė tarsteli, kad neemigravo tik prekybininkai.

„Mums jau nėr kur bėgti“, – juokiasi P. Keršys. Į užsienį išvykę visi Petro sesers vaikai. Išlėkęs į Airiją buvo ir jo sūnus, bet sugrįžo namo – neprigijo. Paties Petro emigracija nevilioja pirmiausia dėl kalbos barjero.

Šalia Alytaus gėles auginantis vyras sako, kad jei visi emigrantai sugrįžtų į Lietuvą, nieko gero nebūtų. „Dabar ubagynas, bet jei jie sugrįžtų, taip pat būtų ubagynas. Jaunų žmonių šiame turguje nelabai pamatysi, Dieve tu brangus“, – kalbėjo pašnekovas.

Gėlių sezonas jau eina į pabaigą ir Petras vėl netrukus taps, kaip pats sako, „žmonos išlaikytiniu“. Jis prižiūrės, kūrens namus, o pavasarį vėl pradės šildyti šiltnamį gėlėms.

„Ne, negrįš, už tokią algą... Tokia nesąmonė padaryta, jei kas sėdi geroj vietoj, visur giminių klanas, savo vaiką įkiš, o paprastas žmogus kur tu eisi... Turi būti vunderkindas, kad savo jėgomis pasiektum“, – tuo, kad išvykusieji sugrįš, netiki alytiškis.

Prašo pigesnių bulvių

„Iš Alytaus ypatingai daug išvažiavusių, kadangi darbo nėra, visas jaunimas važiuoja. Daugiausia ateina ir perka pensininkai, perka po pusę kilogramo, kilogramą bulvių, vis prašo nuleisti, kiek galima, susitariu su ūkininku, kartais ir savo nuožiūra kažkiek nuleidžiu, ką kitaip daryti“, – turgaus realijas nusako ponia Melanija. Didesnių šviežių bulvių kilogramas kainuoja 60 ct, už smulkesnes prašoma 40 ct.

Ji vietos ūkininko bulvėmis prekiauja pirmą vasarą – nusprendė prisidurti prie mažos pensijos. Be papildomos uždarbio negalėtų sudurti galo su galu.

Melanijos pasakojimu, iš Alytaus išvažiuoja ir vyresni, ne tik jaunimas – išvyksta visos šeimos. Pačios prekybininkės žentas dukart metuose uždarbiauja Airijoje. O kur dar išvykusios pusseserės, pusbrolis.

Statistikos departamento duomenimis, Alytaus miesto savivaldybėje šiuo metu gyvena 53 803 gyventojai, palyginimui 2012 m. jų buvo 57 985.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2017 m. pusmetį emigravo maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šių metų sausio - birželio mėnesiais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 tūkst. 731 asmuo. Pernai per šį laikotarpį oficialiai emigravo 21 tūkst. 248 asmenys.