Nuo akmenų ir paminklų gausos 18 arų teritorijoje jau tapę ankšta. Čia iškilę paminklai Afganistane tarnavusiems Lietuvos kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti, nekaltai karo ir pokario metais nužudytoms aukoms atminti. Neseniai klebonas pašventino paminklą žydų gelbėtojams. Paminklus kala kalvis Kęstutis Lukštas, o idėjas kuria ir akmenis renka pats V. Jankauskas.

„Daug išvykusių, daugiausia dėl geresnių materialinių sąlygų. Kaimai nyksta, namai griūva, kyla tik emigrantų namai – tų, kurie pinigus uždirba ir čia atveža. Kiti neturi pinigų stogui uždengti ar langui pakeisti. Vaizdas liūdnokas. Toks laikmetis, pereinamasis laikotarpis, tačiau ir po karo buvo sunku. Nėra gamybos, darbo, nėra perkamosios galios, štai ir viskas“, – DELFI žurnalistus priėmęs savo sodyboje, pasakoja 66 m. V. Jankauskas. Jo aiškinimu, dėl vietos trūkumo paminklas emigrantams jau bus paskutinis.

Jame bus įkomponuoti gediminaičių stulpai, taip pat sulipdyti iš įvairių pasaulio šalių emigrantų suvežti akmenukai. Ant paminklo numatoma užrašyti tokį tekstą: „Kuriame krašte beįsikurtumėte, gerbkite tą kraštą ir tebemylėkite gimtąjį“.

Vietos klebonas Leonas Jakimavičius pasiūlė paminklo viršuje įtaisyti pasaulio strėles, vedančias į pasaulio kontinentus.

Vaclovas Jankauskas prie statomo paminklo emigrantams
Sodų bendrijoje „Nemunas“ buvęs mechanikas V. Jankauskas šeimininkauja jau 11 metų. Per šį laiką buvusi pieva su duobe pavirto akmenų muziejumi. Čia važiuoja mokytojai ir mokiniai, senjorai, emigrantai.

V. Jankausko aiškinimu, emigrantai dažnai čia atvyksta su lietuvių kalbos jau nemokančiais vaikais. Pašnekovo aiškinimu, tėvai nori, kad jų vaikai grįžtų iš emigracijos, tačiau patys supranta, kad čia jiems nebus ką veikti. Pats V. Jankauskas emigruoti niekada negalvojo, mat, sako jis, „kiek žmogus turi, tiek užtenka – viskas liks“.

Sodyboje akį traukia ir paminklas litui. „Labai pergyvenu dėl lito, euras mus labai nuskurdino, ar įsivaizduojate, kokios dabar kainos, prekė kainavo litą, o dabar už tokią pat prašo 2 eurų“, – aiškina akmenų muziejaus sumanytojas.

Bučiavo ranką prezidentei, lašiniais vaišino I. Stumbrienę

V. Jankausko name kabo prezidentės Dalios Grybauskaitės portretas bei jo nuotraukos su šalies vadove. Prezidentūroje alytiškis lankėsi, kada čia apdovanoti Vasario 16 įdomiausiai ir išradingiausiai minėję asmenys. Tąkart V. Jankauskas iš prezidentės gavo vėliavą, o pats šiai dovanų nuvežė metalinę rožę.

„Nuvežęs pasakiau: „Didžiosios Britanijos žmonės turėjo geležinę ledi Margaret Tečer, o dabar Lietuva turi geležinę ledi – prezidentę D. Grybauskaitę“, – prisiminė pašnekovas. Jis ne tik su prezidente kalbėjo, bet ir šiai pabučiavo į ranką. Tai užfiksuota nuotraukose.

Akmenų muziejuje kabo atminimo lentos, bylojančios, kad čia lankėsi žmogaus teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas, Seimo nariai. Ypač daug dėmesio skiriama Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui, kuris čia pasodino ąžuolą.

Vaclovas Jankauskas
„Suprantu, dietos reikia laikytis, bet mylimo kūno turi būti daugiau“, – fotografę ir žurnalistę mokė V. Jankauskas. Panašių pamokymų viešėdama sodyboje sulaukė ir R. Pakso dukra Inga Stumbrienė.

„Čia sėdėjo Paksaitė Ingutė, tokia visai nudžiuvusi, kartu prezidentas Paksas. Ką tu jai padarysi – nevalgo, bet aš pasakiau, kad ir kojytė turi būti, ir šlauniukas, ir užpakaliukas. R. Paksas dukrai sako – „va va, klausyk, ką Vaclovas šneka“, – juokiasi V. Jankauskas, prisimenantis, kad I. Stumbrienė pas jį paragavo lašinukų.

I. Stumbrienė čia lankėsi du kartus, R. Paksas – tris.

V. Jankauskas veda jau dešimtą sodyboje apsilankiusių svečių knygą. Kiekvienas svečias turi pasirašyti o V. Jankauskas juos atminimui nusifotografuoja.

Rajono savivaldybė akmenų muziejų įtraukė į lankytinų vietų sąrašą.