Antradienį G. Paluckas prakalbo apie tai, kad socialdemokratai gali rudenį peržiūrėti koalicijos sutartį, nes jos suformuota Vyriausybė esą veikia mažumos sąlygomis, į pagalbą pasitelkdama opozicijos atstovus. Tai įvyko po to, kai ieškodami palaikymo urėdijų reformai, dėl kurios socialdemokratai išsakė atskirą poziciją, „valstiečiai“ ir jų deleguotas premjeras Saulius Skvernelis į pagalbą pasitelkė opozicinius konservatorius.

Trečiadienį „Žinių radijuje paklaustas, jei Socialdemokratų partijoje būtų balsuojama, likti koalicijoje ar išeiti, kokią poziciją pasirinktų pats, G. Paluckas sakė: „Dar prieš sudarant koaliciją aš turėjau labai daug abejonių dėl jos sudarymo. Aš asmeniškai pasirinkčiau išeiti iš koalicijos“.

Jis taip pat teigė, kad nuo kalbų apie problemas jau pereinama prie konkrečių sprendimų. „Nuo žodžių mes pereiname prie koalicijos pažeidimo procedūros svarstymo. Ketvirtadienį partijos Prezidiume svarstysime, kaip mums sekėsi, kaip sekasi koalicijoje, ir kokių veiksmų imtis. Intuityviai jaučiau, kad Prezidiumas kreipsis į partijos Tarybą, prašydamas apsvarstyti, nes Taryba yra tas organas, kuris priima sprendimus dėl koalicijos – sudaryti ją, nutraukti, ir panašiai“, – teigė socialdemokratų pirmininkas.

Jis taip pat pranešė, kad partijos Prezidiume bus diskutuojama dėl valdančiosios koalicijos sutarties peržiūrėjimo ir įvertinimo.

Vis dėlto G. Paluckas tvirtino, kad socialdemokratai "nebėgs nuogi į dilgėles" ir apsispręs atsakingai. "Yra realios alternatyvos:arba nutraukti koaliciją, arba persiderėti, arba dirbti kaip iki šiol. Tačiau dirbti kaip iki šiol nėra priimtina didžiajai partijos daliai", - sakė jis.

Skubėti nenori, sutartį peržiūrėtų

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis DELFI teigė, kad jo atstovaujama partija dabar nekalba apie koalicijos sutarties nutraukimą.
„Paprasčiausiai trūksta to, kad apie problemas būtų išdiskutuota koalicijoje, o paskui klausimai būtų pristatomi viešumoje“, – teigė jis.

Seniūnas teigė nemanantis, kad šiuo metu su partneriais „valstiečiais“ reikėtų griežtai kalbėtis apie išsiskyrimą. „Šiai dienai tikrai nemanau. Tuo labiau, kad ar aš kalbėsiu, ar G. Paluckas kalbės, realiai yra patvirtinta partijos struktūra, ir kas turi sprendimų priėmimo galią. Rudenį planuojamas tarybos posėdis, ir partija nuspręs dėl koalicijos“, – dakė A. Palionis.

Pasak jo, kalbant apie esamą situaciją, reikėtų pripažinti, kad prieš pusmetį sudaryta valdančiosios koalicijos sutartis partnerių nebuvo pažeista, nes joje yra įrašyti konkretūs keturi klausimai, dėl kurių nerastas susitarimas.
Andrius Palionis

„Ir pagal partines vertybes yra numatyta, kad jei nerandame sutarimo, tai partneriai – tiek „valstiečiai“, tiek mes – galime ieškoti pritarimo ir kitose frakcijose“, – teigė jis.

Vis dėlto A. Palionis sakė pritariantis G. Paluckui dėl koalicijos sutarties peržiūrėjimo. „Buvo apie tai kalbų ir anksčiau, dar konkuruojant dėl partijos pirmininko posto. Dėl šito aš pritarčiau G. Paluckui, kad reikėtų susėsti su koalicijos partneriais ir peržiūrėti sutartį“, – sakė jis.

Anksčiau socialdemokratai kaltę dėl esą jiems nepalankios, itin nekonkrečios koalicinės sutarties atvirai vertė tuometiniam partijos vadovui Algirdui Butkevičiui. Prieš pat sutartį pasirašant, keturi socialdemokratų derybinės grupės politikai – Algirdas Sysas, G. Paluckas, Julius Sabatauskas ir A, Palionis – išplatino viešą pareiškimą, kuriame teigė, kad kai kurių veiksmų A. Butkevičius ir tuometinė Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė nederino su derybine grupe.

DELFI trečiadienį pasiteiravus A. Palionio, ar sutartį reikėtų peržiūrėti dėl to, jog A. Butkevičius pritarė socialdemokratams esą nepalankioms sąlygoms, jis sakė: „Manau, kad ir dėl to“.

Socialdemokratai nuskriaudė patys save

Po Seimo rinkimų, praėjusių metų pabaigoje, pasirašyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) koalicinė sutartis nuo pat pradžių buvo vadinama palankesne didiesiems koalicijos partneriams „valstiečiams“, nors tuo metu A. Butkevičius bandė raminti, kad viskas tvarkoje.

LŽVS ir LSDP koalicijos sutartis

Kaip matyti iš DELFI paviešintos koalicijos sutarties, joje net nėra įvardyta, kiek ministerijų kuriai partijai tenka – nurodoma, kad bus remiamasi Seimo rinkimų rezultatų proporcijomis. Tačiau koalicijos sutartyje įtvirtinta, kad Seimo pirmininko ir premjero kandidatūras teikia LVŽS.
Taip pat sutartyje koalicijos partneriai nurodo, kad visais klausimais „tarsis remdamiesi geranoriškumo principu“, o dėl kai kurių klausimų, susijusių su vertybinėmis nuostatomis – asmenvardžių rašymo, šeimos apibrėžimo įtvirtinimo Konstitucijoje, partnerystės įteisinimo, žmogaus gyvybės nuo pradėjimo momento apsaugos – galės apsispręsti savarankiškai.
Kaip sutarties priedas yra parengta koalicijos programa, tačiau joje LVŽS programos pagrindu kalbama apie programinius dalykus, bet ne apie koalicijos partnerių santykius ir bendradarbiavimo principus.

Dar šių metų pradžioje DELFI komentuodamas šią sutartį, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sakė, kad ja socialdemokratai save pastatė į nepalankią poziciją.

„Peržvelgus sutartį man atrodo, kad ji yra labai formali. Ko galima tikėtis iš koalicinės sutarties – tai daugiau politikos joje, o ne tik akivaizdžių taisyklių, kaip kad ministerijų paskirstymo propocijų, pakartojimo. Kaip tik politinių nuostatų ir įsipareigojimų sutartyje labai mažai“, – pastebėjo jis.
Politologas tuo metu teigė, kad bene vienintelis punktas kalba apie tai, kuriose srityse gali nebūti „koalicinio sutarimo“, tai yra, kur frakcijos pasilieka teisę turėti atskirą nuomonę, nesutampančią su koalicijos partnerių. Tačiau net ir šis punktas yra baigtinis – nurodomos tik kelios temos, kurios aktualios dabar. T. Janeliūno aiškinimu, nuoroda, kad visais kitais klausimais bus tariamasi „geranoriškumo principu“, nieko nepasako ir yra visiškai tuščia.

Vertindamas aplinkybes, kodėl tokia sutartis buvo pasirašyta, T. Janeliūnas svarstė, kad tuo metu, po rinkimų, socialdemokratai buvo priblokšti, ir žinodami, kad „valstiečiams“ nėra vienintelė būtinybė derėtis tik su jais, greičiausiai kelti didelių sąlygų ir negalėjo.

„Matyt, to meto aplinkybės ir lėmė, kad sutarty iš esmės nėra jokių socialdemokratus ginančių arba jų politinę reikšmę sustiprinančių nuostatų“, – prieš pusmetį aiškino TSPMI dėstytojas.