Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei konservatorių lyderiams antradienį sutarus dėl paramos urėdijų reformai mainais į pažadą grąžinti šildymo lengvatą, socialdemokratų vadovas G. Paluckas pareiškė, kad opoziciją į pagalbą kviečianti Vyriausybė veikia mažumos sąlygomis. Jis teigė, kad tokia koalicija yra akivaizdžiai neveiksni, todėl socialdemokratai rudenį apsispręs, ar likti daugumos dalimi.
„Mes labai skeptiškai vertiname tokį koalicijos partnerių elgesį, nes manome, jog akivaizdžiai galime konstatuoti, kad koalicija yra neveiksni, o Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis. Kitokio vertinimo ir būti negalėtų, nes paprastai konsensuso yra siekiama koalicijos viduje, o ne paramos opozicinėse frakcijose“, – žurnalistams antradienį sakė G.Paluckas.
Politologai tokį socialdemokratų lyderio pareiškimą vadina padiktuotu emocijų.
„Manau, jeigu G. Paluckas galėtų, tai, traktuojant jo pareiškimą, tikriausiai būtų šiandien ir pasitraukęs. Bet socialdemokratų senoji gvardija galbūt iš vienos pusės galvoja, kad verta pralaukti G. Palucko lyderystę, ir būnant valdžioje tai padaryti kur kas lengviau. Iš kitos pusės, jeigu G. Paluckas įsitvirtins ir pradės partijos atnaujinimą, tai reikia suprasti, kad tai yra bene paskutinė proga dar pasiimti kažką iš valdžios. Manau, šioje vietoje jie (socialdemokratų senbuviai – red.) tikrai gali laikytis koalicijos, tuo labiau, kad G. Paluckas nėra Seimo narys, taigi, jam gali būti labai sudėtinga pasakyti, kad „mes trauksimės“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (VU TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
Sprendimai galimi vasaros pabaigoje
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio manymu, tai, kad socialdemokratai trauktųsi iš valdančiosios koalicijos, teoriškai yra įmanoma, tačiau iš tiesų partija viduje turėtų susitarti dėl tokio žingsnio. Pasak jo, tai, kad partijos lyderis padarė pareiškimą, rodo tam tikrą tendenciją, taip pat – tam tikras nuoskaudas koalicijos partnerių atžvilgiu, bet galutinį sprendimą partija vis dėlto priima kolektyviai, ir jis greičiausiai nuskambės vasaros pabaigoje.
L.Bielinio manymu, Lietuvos socialdemokratų partijoje yra žmonių, kurie norėtų likti koalicijoje. „Juos saisto galbūt sentimentai, galbūt interesai, galbūt priklausomybės, gal kažkokie užimami postai. Bet taip pat, kiek žinau, yra didelė dalis partijos žmonių, kurie nuo pat pradžių manė, kad ėjimas į koaliciją su „valstiečiais“ yra ydingas ir neatneš naudos socialdemokratams“, – tvirtino politologas.
Jo manymu, prabildamas apie pasitraukimą iš koalicijos, G. Paluckas elgiasi ganėtinai logiškai.
„Objektyviai žvelgiant, partijai buvimas koalicijoje nesuteikia kažkokių dividendų. Didžiąja dalimi partija yra užgožta „valstiečių“, ir šių klaidos yra vertinamos kaip socialdemokratų klaidos. Socialdemokratai praranda savo veidą, būdami „valstiečių“ šešėlyje. O reikšdami savo poziciją, jie iš karto susiduria su gana aršiu „valstiečių“ prieštaravimu“, – kalbėjo politologas.
Kaip teigė L. Bielinis, žvelgiant į ateitį, artėjančius rinkimus, socialdemokratams reikėtų sukurti naują, jauną įvaizdį, ir tokiu būdu atsikratyti šešėlio, kurį jiems meta „valstiečiai“.
Slaptas „valstiečių“ sąjungininkas
Kalbėdamas apie tai, kas lauktų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), jei socialdemokratai vis dėlto nuspręstų pasitraukti iš koalicijos, L. Bielinis svarstė, kad tai būtų gana stiprus smūgis „valstiečių“ reputacijai.
„Tai viešajai nuomonei reikštų, kad „valstiečiai“ nesugeba susikalbėti net su savo koalicijos partneriais. Tai rodytų, kad „valstiečiai“ yra politiškai neišprusę ir nesugeba diskutuoti“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, jo manymu, socialdemokratų pasitraukimas „valstiečiams“ netaptu mirtinu smūgiu, tuo labiau, kad LVŽS turi slaptą sąjungininką.
„Neužmirškime, kad visada yra dar viena politinė jėga – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), kuri pakankamai stipriai palaiko „valstiečius“, ir nebūdama koalicijoje praktiškai veikia kaip koalicijos partneris. „Valstiečiai“ tikrai bandys žaisti „lenkų korta“, bandys sustiprinti tarpusavio santykius, nes jiems reikės daugumos daugelyje balsavimų, o šiuo atveju, jeigu socialdemokratai iš tikrųjų išeina iš koalicijos, „valstiečiams“ iš tikrųjų bus be galo sudėtinga“, – teigė L. Bielinis.
Konservatoriai: patys nesiprašome
Kalbėdamas apie konservatorius, kurių antradienį raštiškai patvirtinta parama LVŽS padėjo pasiekti Seimo sprendimą dėl urėdijos reformų, o tuo pačiu akivaizdžiai įskaudino socialdemokratus, politologas teigė nemanantis, kad jie ketina įteisinti savo santykius su „valstiečiais“.
„Akivaizdu, kad konservatoriai norėtų kažkaip pakreipti dabartinę politiką ta kryptimi, kuri labiau atitiktų jų interesus, jų požiūrį į valstybės valdymą. Bet jų buvimas koalicijoje, jeigu apie tai kalbama, irgi būtų labai problemiškas. Natūralu, kad konservatoriai bandys žaisti su „valstiečiais“, laimėti maksimumą naudos iš trumpalaikių santykių, iš paramos konkrečiuose sprendimuose. Bet apie ėjimą į koaliciją jie, manau, negalvoja“, – pabrėžė L. Bielinis.
Esant tokias tendencijas, rodo ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Gabrieliaus Landsbergio DELFI išsakyta nuomonė.
„Šiuo metu Lietuvoje turime unikalią Vakarų demokratijai situaciją, kai valdantieji partneriai yra skirti kėdėms užimti, o opozicija – įstatymams priimti. Antradienį taip ir atsitiko – buvo duotas pažadas priimti opozicijai svarbų įstatymą, opozicija padėjo priimti Vyriausybei svarbų įstatymą, o socialdemokratai per pastarąjį pusmetį, manau, daugiau užsiima oponavimu ir mėgavimusi pozicijomis tiek Seime, tiek Vyriausybėje“, – teigė jis.
Pasak konservatorių vadovo, dabartinė pozicija TS-LKD iš tiesų yra palanki, nes neįsipareigodama partneriams koalicine sutartimi, ji gali plačiau diskutuoti apie jų įsitikinimus atitinkančių projektų priėmimą.
„Į valdžią nesiveržiame, į koaliciją niekaip nesiprašome. Tol, kol į mūsų nuomonę atsižvelgiama, situacija tikrai dabar yra tinkama, o toliau žiūrėsime. Tuo labiau, kad LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį labai aiškiai sudėliojo taškus, esą jų santykiai su socialdemokratais tik gerėja. Matyt, jiems tinka partneris, kuris nebalsuoja už juos, ir tokia opozicija, kuri gali padėti, kai yra tikrai svarbūs Lietuvai klausimai“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Paklaustas, ar ši situacija negalėtų keistis rudenį, jei socialdemokratai vis dėlto apsispręs pereiti į opoziciją, TS-LKD lyderis sakė, kad tai įvyktų „tikrai ne konservatorių iniciatyva“. „Mes su kolegomis jau aptarėme, kokie kiti įstatymų projektai mums būtų aktualūs, kuriais mėgintume ieškoti paramos. Manau, koncentruosimės į tai“, – pabrėžė jis.
Pasitraukimui turėtų pasirengti
M. Jastramskis teigė, kad G. Palucko pareiškimą dėl galimo socialdemokratų pasitraukimo iš koalicijos išprovokavo antradienį Seime formaliai pasirašytas susitarimas dėl konservatorių paramos valdančiųjų projektui.
„Iš kitos pusės, trintis koalicijos viduje buvo ir anksčiau. Tačiau ar socialdemokratams būtų nauda būtent dabar išeiti iš koalicijos, labai abejoju. Seimui pritarus urėdijų reformai, socialdemokratai dabar išeitų pralaimėję savo mūšį“, – teigė jis.
Politologo manymu, gali būti, kad rudenį socialdemokratai iš tiesų giliau nagrinės pasitraukimo galimybes. „Kalbant apie socialdemokratus, tai net ir po praėjusios kadencijos už jų kandidatus tiek daugiamandatėje, tiek vienmandatėse balsavo gana nemažai žmonių. Mažiau, nei už „valstiečius“ ar konservatorius, bet keliolika procentų – vis tiek nemažas skaičius. Mes po rinkimų tyrime turėjome tokį klausimą, kiek žmogus būtų linkęs balsuoti. Tai iš tikrųjų socialdemokratai pasižymi tuo, kad labai nemažai žmonių apie juos „per vidurį“ galvoja: nei linkę labai balsuoti už juos, nei nelinkę. Taigi, jų įvaizdis išlieka gana nuosaikus, jie laikomi kaire, ir priklauso tik nuo jų veiksmų, ką jie toliau darys“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Be to, jo teigimu, koalicijoje su „valstiečiais“ socialdemokratai yra tie mažesnieji partneriai, dažnai matomi neigiamoje šviesoje. „Ir žiūrint į pastarąjį politinį sezoną, jie tapatinami su tais, kurie priešinosi urėdijų reformai, dar galima prisiminti Mindaugo Basčio, Artūro Skardžiaus skandalus – jiems buvimas toje šviesoje nėra labai naudingas. Kita vertus, atsitraukimas irgi negali būti bet koks. Žingsnis į valdančiąją koaliciją jau yra padarytas, ir jeigu jie nepraėjus metams išeis, kad ir su pretekstu dėl urėdijų reformos, nemanau, kad tai bus labai gerai priimta. Žmonės pokomunistinėse valstybėse, nebūtinai tik Lietuvoje, nelabai mėgsta politinio blaškymosi, konfliktavimo, to, kas pas mus vadinama politikavimu. Tad jeigu socialdemokratai sugalvotų dabar įsižeisti ir išeiti iš valdžios, nemanau, kad labai gerai žmonės reaguotų“, – svarstė politologas.
Jo manymu, dabartinis konfliktas dėl urėdijų reformos yra pernelyg silpnas pretekstas socialdemokratų pasitraukimui. „Atsitraukimas šiuo atveju būtų pralaimėjimas, ir dėl dalyko, kuris tikrai daugumai rinkėjų nėra svarbus ir kurio daugelis galbūt nesupranta apskritai. Rudenį gali atsirasti kiti klausimai – biudžetas, įvairios lengvatos, socialinės nelygybės problemos. Tada socialdemokratai galėtų trinktelėti durimis, jeigu norėtų. Pretekstas, dėl kurio jie galėtų išeiti, tikrai turėtų būti rimtesnis ir daugiau siejamas su socialiniais ar ekonominiais, visai visuomenei aktualiais dalykais“, – pažymėjo M. Jastramskis.