„Jei koalicijos partneriai rašosi susitarimus dėl opozicijos (TS-LKD) paramos, tai reiškia ne ką kitą kaip pripažinimą/deklaraciją, jog koalicija yra neproduktyvi ir Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis. Koalicijos yra skirtos konsensusui (sutarimui) rasti. Jei skiriasi pasaulėžiūros, politiniai „charakteriai“, galima dirbti ir be konsensuso. Tačiau tuomet koalicijos formalus egzistavimas neturi jokios prasmės“, – savo feisbuke rašo jis.
Feisbuke paklaustas, ar tai reiškia, kad socialdemokratai išstoja iš koalicijos, G. Paluckas patikino, kad esą ne jie, o koalicijos partneriai rašosi susitarimus su konservatoriais.
„Yra tvarka, kaip sutartys sudaromos ir nutraukiamos. Aš konstatuoju faktą, jog koalicijos partneriai deklaruoja, jos Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis, todėl rašosi susitarimus su opozicinėmis partijomis/frakcijomis“, – rašė jis.
Situaciją vertins rudenį
Kalbėdamas apie savo įrašą „Facebook“, DELFI G. Paluckas sakė, kad ši pastaba konstatuoja realią situaciją.
„Tai reiškia, kad mes nesivadovaujame emocijomis. Rudenį turėsime galimybę įvertinti situaciją, nes bus praėję beveik metai arba vienas politinis sezonas koalicijos veiklos, ir galėsime įvertinti visus pasiekimus, pralaimėjimus, netektis ir priiminėsime sprendimus. Bet šiandien mes matome, kad koalicijos partneriai savo veiksmais deklaruoja, kad, jų nuomone, koalicija dirba mažumos sąlygomis, pasirašinėja susitarimus dėl opozicijos paramos. O tai savo ruožtu labai aiškiai indikuoja, kad bendro sutarimo koalicijoje nėra ir nebebus siekiama. Bus naudojamasi politinėmis derybomis ir prekyba, vieną klausimą keičiant į kitą už paramą ir taip užsitikrinant opozicijos paramą, vietoje to, kad būtų su koalicijos partneriais sutarta“, – aiškino jis.
Pasiteiravus, ar tokia jo pozicija reiškia, kad koalicija gali būti nutraukta jau dabar, G. Paluckas tai neigė.
„Koalicijos sudarymas ir nutraukimas yra apibrėžtas. Mes laikomės principo, kad, kaip sudarėme koaliciją, apsvarstę savo valdymo organuose, taip ir svarstysime, ką toliau su ja daryti, kai susirinks mūsų Taryba. O ji rinksis rugsėjo – spalio mėnesį“, – teigė LSDP pirmininkas.
R. Karbauskis“ galime dirbti ir taip, ir taip
„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, komentuodamas G. Palucko pareiškimą, sakė: „Mūsų gailėtis nereikia: mes galime dirbti ir taip, ir taip. Ir dirbsime toliau“.
Vis dėlto jis akcentavo, kad valstybei yra naudinga, kai koalicija yra stipri ir didelė. „Mažumos Vyriausybė būtų daugiau komplikuotas variantas, negu dabartinis“, - pareiškė R. Karbauskis.
Jis teigė, esą jam kartais taip pat atrodo, kad ši Vyriausybė dirba kaip mažumos. „Mes neturime koalicijos partnerių palaikymo tam tikrais klausimais. Bet, kaip jūs žinote, žmonės, rinkdami Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tikėjosi permainų, mes tas permainas darome. Kokia bebūtų situacija - ar mums reikia koalicijos partnerių, ar mums reikia opozicijos pagalbos, reformos vyksta. Šioje sesijoje priimta viskas, kas planuota“, - teigė jis.
Pasak R. Karbauskio, perkalbėti koalicijos partnerių urėdijos reformos klausimu, dėl kurio įvyko didysis susikirtimas, jo manymu, nepavyktų. „Bet kitais klausimais mes sutariame vis geriau ir geriau“, - aiškino „valstiečių“ lyderis.
Paklaustas, kas būtų, jei socialdemokratai vis dėlto pasitrauktų iš koalicijos, R. Karbauskis teigė nemanantis, jog taip įvyks. „Jaučiu tai stebėdamas frakcijos poziciją. Džiugina tai, kad kai kuriais klausimais kur kas pragmatiškesni tampa opozicijos žmonės“, - sakė jis.
Klausimas partijoje nebuvo keliamas
Savo ruožtu buvęs socialdemokratų vadovas, partijos Valdybos narys Algirdas Butkevičius DELFI sakė, kad antradienį lankydamasis Seimo LSDP frakcijoje G. Paluckas tokių minčių neišsakė.
„Manau, mūsų partijos pirmininkas turėtų kalbėtis su premjeru, bet iniciatyva turėtų būti iš premjero. Jis yra tas žmogus, kuris valstybėje turi būti atsakingiausias“, – teigė jis.
Paklaustas, ar rudenį iš tiesų galime sulaukti socialdemokratų sprendimų dėl koalicijos nutraukimo, A. Butkevičius sakė, kad šis klausimas partijoje nebuvo keliamas.
Kalbėdamas apie antradienį paskelbtą „valstiečių“ ir konservatorių bendradarbiavimą, jis teigė: „O mes dėl to neišgyvename“.
„Mes turime didžiulę darbo patirtį, mes buvome tikrai juodinami naudojant įvairiausias juodąsias technologijas. Aišku, jeigu mes toliau būsime juodinami ir dar kai kada bus padaromi Ministro pirmininko pareiškimai, nepasikalbėjus ir nepagrįstai apkaltinus, tai tikrai, manau, kad partijos pirmininkas ir kels šitą klausimą“, – sakė A. Butkevičius.
S. Skvernelis užsitikrino konservatorių paramą
DELFI primena, kad socialdemokratams nepalaikant Vyriausybės siūlomos urėdijų reformos, LVŽS deleguotas premjeras Saulius Skvernelis užsitikrino opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos paramą, kartu padėdamas mažesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui.
Šis susitarimas įtvirtintas raštu – jį antradienį pasirašė ministras pirmininkas S.Skvernelis, Tėvynės sąungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G.Landsbergis ir LVŽS seniūnas R.Karbauskis.
Susitarime pažymima, kad siekiant Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje pratęstoje pavasario sesijoje Miškų įstatymo pakeitimai dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos bus priimti su pasiūlymais, kurie suderinti su Vyriausybės pozicija.
Kitu punktu susitariama, kad Vyriausybės teikimu nuo 2017 metų rudens šildymo sezono „siekiant mažinti gyventojų energetinį skurdą ir socialinę atskirtį“ bus įvedamas lengvatinis PVM tarifas šildymui, o tam reikalingus teisės aktus bus siekiama priimti iki spalio 1 dienos.
„Mes gavo prašymą paremti svarbias pertvarkas, kurios Lietuvai reikalingos, ir būnant opozicijoje yra sudėtinga, kad už mūsų įstatymus būtų balsuojama, ir mes paprašėme paramos savo įstatymo projektui. Mes maksimaliai paremsime urėdijų pertvarkos klausimą, dabar eisime į balsavimą ir aš tikiuosi, kad tie klausimai, kurie Vyriausybei reikšmingi, bus priimti“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė G.Landsbergis.
Klausiamas, ar tai reiškia, kad Vyriausybė iš esmės padeda veikti mažumos sąlygomis, premjeras S.Skvernelis sakė, jog tai „veikimas strateginių valstybės interesų naudai“.