Į Lietuvą mokinys atvyko vasario mėnesį pagal YFU (Youth For Understanding) mainų programą. Jauni žmonės čia atvyksta visiems mokslo metams, gyvena vietinėje lietuvių šeimoje, mokosi valstybinėje gimnazijoje ir bando iš vidaus pažinti Lietuvą ir lietuvius.

Australą Tuly priėmė vilnietės Jūratės Damulytės šeima. J. Damulytės tvirtinimu, vaikui čia viskas labai patinka, jis domisi Lietuvos istorija ir mokosi lietuvių kalbos, tačiau iš čia išsiveš su dokumentų tvarkymu susijusią neigiamą patirtį. Nuo sausio Lietuvoje gyvenantis Tuly iki šiol neturi leidimo gyventi Lietuvoje.

J. Damulytė pasakoja, kad nepatogumų dėl dokumentų tvarkymo patyrė nr tik svečias, bet ir jos šeima. Pavyzdžiui, vykstant atostogauti į Kroatiją, pasienyje kilo problemų, teko aiškintis su diplomatais, pagalbos kreiptis į Seimo narius.

„Mano matymas toks: arba darbuotojų kompetencijos stoka, kada vienas nurodo vienas taisykles, kitas – kitas, arba tai prielaidos korupcijai. Laikas tempiamas iki paskutinių terminų, kol žmonės atsiduria desperatiškoje situacijoje, o tada laidomos užuominos, kaip mes galėtume išspręsti“, – svarstė pašnekovė. Jos aiškinimu, pats vaikas jaučiasi tapęs problema šeimai ir patiria moralinę žalą.

Papasakojo apie kryžiaus kelius

„Supratome, kad blogiau jau nebus“, – nusprendęs kreiptis į žiniasklaidą, sakė YFU Lietuva direktorius Aivaras Markevičius. Jis pasakoja, kad kasmet organizacija į Lietuvą atveža apie 10 mokinių. Vienas sudėtingiausių dalykų, su kuo susiduriama – biurokratija įteisinant mokinių buvimą Lietuvoje 10-čiai mėnesių.

A. Markevičius išdėstė, kokius kelius nuėjo Tuly atveju.

„Tai darome jau 15 metų, todėl žinome, kokius dokumentus reikia pateikti Migracijos valdybai arba Migracijos departamentui, tad kaip ir kasmet su tuo pluoštu dokumentų kreipiamės į šias įstaigas. Kai šį kartą kreipėmės dėl Šengeno vizos mokiniui, mums neleido to daryti ir nurodė pildyti dokumentus leidimui gyventi Lietuvoje. Šengeno vizą gauti yra lengviau, nereikia tokios gausybės dokumentų ir ją gavus yra daugiau laiko susitvarkyti dokumentus leidimui 10 mėn. gyventi Lietuvoje. Mes nesiginčijome ir pradėjome procedūrą leidimui gauti“, – aiškina A. Markevičius.

Aivaras Markevičius

Pateikus reikalingus dokumentus, leidimui trūko neteistumo pažymos iš Australijos policijos. Būdamas Lietuvoje, mokinys rašė atitinkamus įgaliojimus, juos vertė ir notariškai tvirtino, kad tėvai Australijoje galėtų tą dokumentą paimti už jį ir atsiųsti. A. Markevičiaus aiškinimu, gavus šią pažymą, Migracijos departamentui užkliuvo gimnazijos, kurią Tuly lanko, tarpininkavimo raštas. Jame esanti formuluotė netiko ir buvo paprašyta ją atitinkamai keisti. Prašymą įvykdžius, užkliuvo organizacijos tarpininkavimo rašto tekstas: buvo prašoma keisti formuluotę ir ten.

Galiausiai pastebėta, kad dokumentas iš Australijos policijos nėra lietuviškas, todėl jį, kaip ir pasą, paprašyta išversti. Išverstam leidimui buvo reikalinga apostilė, ją padaryti galima tik Australijos ambasadoje Varšuvoje. Tuo metu jau buvo likę tik dvi savaitės iki paskutinės dienos, per kurį mokinys privalėjo būti susitvarkęs visus dokumentus leidimui gyventi Lietuvoje gauti.

„Buvo akivaizdu, kad laiko gali ir neužtekti, mat terminai, per kuriuos dokumentams uždedami antspaudai, mums tai sufleravo. Likus dviem dienoms iki termino pabaigos, minėtos pažymos vertimas su apostile jau buvo pas mokinį, ir su ja mes vėl sėdėjome Migracijos departamente. Mums buvo pasakyta, kad įdėjome labai daug pastangų ir sprendimas dėl leidimo gyventi Lietuvoje turėtų būti teigiamas, tik dar reiktų pataisyti gimnazijos tarpininkavimo rašto formuluotę, mat ji nevisai aiški! Turbūt buvo pamiršę, kad tą formuluotę mes jau taisėm į tą pusę, kurios pas mus ir prašė, todėl paaiškinome, kad negalim ntąjį kartą kreiptis į gimnaziją tuo pačiu klausimu“, – stebisi YFU Lietuva direktorius.

Jo aiškinimu, rytą, kai jau tikėtasi gauti sprendimą dėl laikino gyvenimo Lietuvoje, vėl iškilo problemų. Reikėjo pateikti Lietuvoje mokinį priimančios šeimos tarpininkavimo raštą, kuriuo jie įsipareigoja mokinį priimti pas save. Buvo paaiškinta, kad šeima gali atvykti kartu su mokiniu arba patvirtinti tą raštą notariškai. Tuly kartu su savo priimančiu tėčiu nuvyko su minėtais dokumentais, kur jiems buvo pasakyta, kad privalo dalyvauti ir mama arba raštą reikia tvirtinti notariškai.

Taip pat paprašyta pateikti ne tik draudimo polisą su sutartimi, bet ir pilną draudimo aprašymą bei jame pažymėti vietas, kuriose matytųsi, kad mokinio repatriacijos atveju šios išlaidos būtų dengiamos draudimo.

„Mokinys vėlgi tai padarė, atspausdino 40 psl. draudimo aprašymą bei įvykdė likusius reikalavimus. Dar kartą susimokėjo už dokumentų tvarkymą ir laukia minėto leidimo. Per šį laiką mokinys migracijos įstaigose apsilankė tiek daug kartų, jog net negali suskaičiuoti. Aš asmeniškai su juo lankiausi bent 4 kartus, mūsų programų koordinatorė taip pat panašiai, o prieš tai dar keletą kartų mokinį vedė jo mentorė.

Mums, kaip organizacijai, ši situacija nėra nė kiek neįprasta, ir mes prie jų pripratę. Labiausiai erzina tai, kad tiek tvarka, tiek reikalaujami dokumentai, tiek dokumentuose ar pažymose esančios formuluotės kasmet keičiasi. Taip pat pastebėjome, kad jos keičiasi ir priklausomai nuo miesto. Turėjome atvejų, kai tais pačiais metais skirtingi mokiniai leidimus tvarkėsi Marijampolėje, Vilniuje ir Klaipėdoje, o procedūros visur skyrėsi. Dar jos labai priklauso nuo darbuotojų, kurie juos priima ir jų teisės aktų ar įstatymų interpretavimo. Todėl kasmet kiekvieno mainų mokinio istorija ir procedūros bei patirtis šiame procese skiriasi. Net nekalbant apie pačių procedūrų ar reikalavimų mokiniams, atvykstantiems labai ribotam laikui pažinti mūsų kraštą, absurdiškumą. Kokį įspūdį jie išsiveža apie mūsų biurokratiją, belieka tik spėlioti“, – sako A. Markevičius. Pašnekovo nuomone, iki paskutinės minutės delsiant duoti atsakymą daromas spaudimas tikintis kyšio.

Departamento vadovė: reikalavimai nesikeitė

Minėto australo dokumentus tvarkė ir Migracijos departamentas, ir Vilniaus migracijos valdyba.

„Reikalavimai nesikeitė, jie visą laiką buvo tokie, kokie yra, mūsų tinklalapyje pažingsniui surašyti visi reikiami dokumentai ir žingsniai, ką reikia daryti. Vienas standartinių reikalavimų – visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti apostile, tai yra bazinis reikalavimas, jei jie 10 metų tuo verčiasi, niekada nebuvo kitaip. Keista, kodėl jiems tai naujovė“, – reiškiamais priekaištais stebisi Migracijos departamento direktorė Evelina
Gudzinskaitė.

Teistumo pažymos reikalavimas įstatyme atsirado 2015 m., kada sugriežtintas užsieniečių patikrinimas per saugumo prizmę. Tai, sako E. Gudzinskaitė, tėra vienintelis pakeitimas.

Evelina Gudzinskaitė
Ji spėja, kad pradžių pradžioje įsivėlė nesusišnekėjimas, iš kurio išsirutuliojo visos kitos problemos. E. Gudzinskaitės teigimu, dokumentus priėmė Vilniaus migracijos valdyba. Tačiau Migracijos departamento specialistai nustatė, kad trūksta dviejų dalykų – nebuvo teistumo pažymos, o tarpininkavimo raštas buvo netinkamai surašytas. Taigi buvo sustabdytas prašymo nagrinėjimas ir pradėtas trūkumų šalinimas. Migracijos departamentas dar balandį išsiųstame elektroniniame pašte paaiškino, ko dar trūksta.

E. Gudzinskaitės aiškinimu, departamento darbuotoja buvo labai lanksti, susitikinėjo pareiškėjams patogiu metu, aiškino. „Tačiau pirmą kartą atėję jie neatnešė to, ko buvo prašyta, jie nuolat bendravo, taisė, kol, atėję trečiąkart, reikiamus dokumentus atnešė. Darbuotoja bandė nuraminti, kad jie nesijaudintų, kad viskas bus padaryta laiku, moksleiviui labai stengtasi padėti“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Pagal teisės aktus, mainų programos skirtos studentams – tokiu atveju vizos išdavimas daug paprastesnis, nereikia teistumo pažymos. Tuo metu moksleiviams, atvykstantiems mokytis į bendrojo lavinimo ar profesinę mokyklą, reikia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

„Nenoriu kaltinti žmonių, bet panašu, kad taip. Jau vien tai, kad jiems iš pat pradžių buvo viskas susakyta, vis tekdavo kartoti tą patį, kas pasakyta“, – tai, kad patys pareiškėjai nepristatė reikiamų dokumentų, linkusi manyti Migracijos departamento vadovė. Jos aiškinimu, tuo užsiimančios organizacijos paprastai visą tvarką žino. Ateityje Migracijos departamentas žada teikti dar ilgesnius paaiškinimus, dar paprasčiau bandys paaiškinti ir kartoti, kokių dokumentų reikia.

E. Gudzinskaitė sakė pažįstanti su byla dirbusią darbuotoją, kurią vadina sąžininga, ir bet kokius įtarimus korupcija vertina kaip departamento „vardo juodinimą“. Kilus įtarimams dėl korupcijos, E. Gudzinskaitė pataria kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir rašyti skundus.

Ragina domėtis prieš kreipiantis

„Sunku komentuoti, nežinant visų aplinkybių, tačiau perskaičius laišką kyla klausimas, kodėl neišsiaiškinta, ko reikia, prieš atvykstant. Gal priimančioji organizacija nepadarė savo „namų darbų“ ir neišsiaiškino, ko reikia Australijos piliečiui, kuo jis turėtų pasirūpinti iki atvykdamas į Lietuvą“, – sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Jo aiškinimu, visa informacija išsamiai yra pateikiama svetainėje www.migracija.lt, be to, visada galima gauti konsultaciją telefonu 8700 60000. R. Matoniui susidaro įspūdis, kad moksleivis aiškintis pradėjo tik atvykęs Į Lietuvą.

Ramūnas Matonis
„Dėl Šengeno vizos – jas išduoda konsulinės įstaigos, bet bendra taisyklė, nekintanti jau daug metų ir galiojanti ne tik migracijos dokumentams – visi dokumentai, surašyti ne lietuvių kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą. Kai kuriems dokumentams reikalingas legalizavimas, kai kuriems – apostilė – čia irgi niekas nesikeičia jau daug metų, tiesiog prieš atvykstant reikia susižinoti. Pažymos apie teistumą valstybėje, iš kurios atvykstama, reikalaujama apie porą metų iš visų atvykstančių pirmą kartą. Draudimas reikalingas kiekvienam užsieniečiui – tai irgi sena įstatyminė nuostata. Manome, kad tikrai buvo galima susirinkti reikiamą informaciją iš anksto ir tinkamai pasirūpinti kviečiamu užsieniečiu“, – kalbėjo R. Matonis.

Šią savaitę svečias iš Australijos leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagaliau gavo.