Artimiausiomis savaitėmis keletas modernių konteinerių, kurių 60 proc. yra įkasama į žemę, šalia daugiabučių namų bus pastatyta Kaune, o per mėnesį - ir Panevėžyje.
VSA generalinis direktorius Dainius Kriaučiūnas žurnalistams pasakojo, jog iki šių metų pabaigos Lietuvoje tikimasi įkasti 250 "Molok" konteinerių, o kitąmet - dar beveik tūkstantį. Į šią požeminę atliekų surinkimo technologiją VSA ketina investuoti daugiau nei 20 milijonų litų.
Bendrovė VSA tikisi nuo 600 iki 1000 pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengti visame Vilniaus mieste ir tokį pasiūlymą pateikė sostinės savivaldybei. "Pirmiausia norime įrengti konteinerius miestuose šalia daugiabučių ir tik tada svarstytume galimybę įrenginėti konteinerius prie privačių namų", - sakė D.Kriaučiūnas.
Tuo tarpu keisti atliekų surinkimo tvarką sostinėje planuojanti Vilniaus miesto savivaldybė žada skelbti atliekų tvarkymo mieste konkursą.
VSA bendrovė taip pat viliasi šiuos konteinerius įrengti šalia Lietuvos mokyklų, parkuose, degalinėse, prie magistralinių kelių. Bendrovės pasiūlymus įrengti miestuose pusiau požeminių konteinerių aikšteles svarsto ir Panevėžio bei Klaipėdos savivaldybės. Manoma, kad įdiegus suomišką požeminę atliekų surinkimo technologiją, gyventojams už šiukšlių išvežimą gali tekti mokėti brangiau.
Anot D.Kriaučiūno, beveik visos "Molok" konteinerių aikštelės bus pritaikytos atliekų rūšiavimui. Vienoje aikštelėje dažniausiai stovės du 5 kubinių metrų talpos konteineriai - vienas bus skirtas buitinėms atliekoms, o kitas - plastikui, popieriui bei kitoms antrinėms žaliavoms. Aikštelėje taip pat stovės vienas mažesnis konteineris, į kurį gyventojai galės mesti stiklą.
VSA direktorius užsiminė, jog plečiantis "Molok" konteinerių tinklui, prie kai kurių konteinerių dangčio planuojama pritvirtinti signalų siųstuvus.
"Planuojame įstatyti specialius daviklius, kurie fiksuos ir praneš, kada konteineris užpildytas. Tokius daviklius dėsime tik į labiausiai nutolusius taškus, kur periodiškai važiuoti šiukšliavežei neapsimoka", - aiškino D.Kriaučiūnas.
"Molok" konteinerių tūris - kaip devynių dabar įprastų antžeminių konteinerių ant ratukų. Kadangi didžioji dalis konteinerio yra įkasama į žemę, žemės šaltis neleidžia daugintis bakterijoms ir mažina nemalonaus kvapo atsiradimo galimybę.
Požeminę atliekų surinkimo technologiją Lietuvos žurnalistams prieš porą dienų pristatęs bendrovės "Molok" vadovas Veikko Salli pabrėžė, jog šie konteineriai labai patvarūs - atsparūs ugniai, kai kurioms cheminėms medžiagoms. Be to, vienu konteineriu gali naudotis 300-400 žmonių.
Didžiausias - 5 kubinių metrų konteineris kainuoja 7,5 tūkst. litų, 3 kubinių metrų - 6 tūkst. litų, 1,3 kubinių metrų - 4 tūkst. litų.
"Molok" atliekų surinkimo požeminių konteinerių technologija yra įdiegta ir naudojama nuo 1991 metų daugiau nei 25 valstybėse visame pasaulyje. Suomijos bendrovė "Molok" savo konteinerių kapsulei suteikia 10 metų garantiją, o konteinerio viduje esančiam polipropileno audinio maišui, į kurį ir pilamos šiukšlės - 2 metų garantiją.
Bendrovės VSA atstovų teigimu, šiuo metu jiems priklauso pusė šiukšlių išvežimo rinkos Vilniuje, o iki šių metų pabaigos bendrovė užsibrėžusi tikslą pasiekti 56-58 proc.