„Brexit'o“ referendumas buvo visai ES šokas, kuris realiai transformavosi ne į tai, kad nebežinome, ką daryti, bet priešingai – tas sumobilizavo 27 šalis“, - teigė J. Neliupšienė atkreipdama dėmesį, kad po to buvo atkreiptas dėmesys į ES efektyvumą.
Po „Brexit'o“ atsirado naujų iniciatyvų, kaip ES saugumo ir gynybos politikos aktyvavimas, migracijos krizės, nauji iššūkiai, kurie, pasak ambasadorės, pastūmėjo nuo ilgų kalbų prie greitesnių darbų ir greitesnio sprendimų priėmimo.
Skyrybos vyksta etapais
DELFI konferencijoje ambasadorė paaiškino, kad ES ir JK skyrybų procesas vyksta keturių savaičių ciklais.
„Vieną savaitę ruošiamasi deryboms, aptariamos pozicijos, tada savaitę vyksta derybos, tada pozicijos pristatomos ir žiūrima, kur yra sutapimai ir nesutapimai, ir vėl ruošiamos pozicijos, kalbamasi“, - kalbėjo J. Neliupšienė atkreipdama dėmesį, kad Europos Komisija derybininku šiuo klausimu paskyrė eurokomisarą Michelį Barnier.
Tikimasi, kad iki 2018 m. spalio ar lapkričio mėnesio jau bus sutarta dėl skyrybų detalių pagrindinių būsimų santykių elementų. Galutinį sutarimą dar turės ratifikuoti Europos ir Jungtinės Karalystės parlamentai.
Kol kas birželio 19 dieną prasidėję derybos dar yra tik pradiniame etape, ambasadorė atkreipė dėmėsį, kad pradžioje buvo sprendžiama dėl to, kaip vyks pačios derybos. Todėl daug aiškumo dėl konkrečių dalykų šiame etape dar nėra.
Migrantams didelių pokyčių neprognozuoja
Nepaisant neapibrėžtumo, portalas „The Guardian“ remdamasis „Deloitte“ apklausa rašo, kad trečdalis ne britų darbuotojų rengiasi palikti Jungtinę Karalystę. Labiausiai tikėtina, pagal apklausą, kad tai padarys aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
Pasak ambasadorės, kol kas didžiausią nežinią patiria tie žmonės, kurie yra atvyk į JK palyginti neseniai.
„Nes žmonės, kurie yra atvykę prieš penkerius metus turi teisę į vadinamąją nuolatinio gyventojo statusą JK. Tokių klausimų, ar kažkas labai stipriai keisis, matyt, nėra, ir tiems žmonėms mažiausiai kyla klausimų, ar jie gali pasilikti toliau dirbti, gyventi, studijuoti, ar ką jie bedarytų“, - kalbėjo J. Neliupšienė.
Ambasadorė mano, kad visų derybų esmė bus siekis užtikrinti, kad joms pasibaigus, ES piliečiams tas teises, kokias jie turi dabar. Ji nebuvo linkusi prognozuoti, ar paskelbtos apklausos duomenys taps realybe.
„Kalbame apie žmones, tai yra labai individualu, jeigu žmonės yra integravęsi, turi darbus, pajamas, akademinę veiklą, verslą, sunku tikėtis, kad jie taip ims ir išvažiuos. Nors šiais laikais mobilumas, matyt, yra vertybė“, - kalbėjo J. Neliupšienė.
Ambasadorė atkreipė dėmesį, kad savo derybines direktyvas šiuo klausimu jau yra paskelbusios tiek ES, tiek JK. Vienas iš klausimų, kuriuos akcentuoja - kad tie žmonės, kurie yra labai smarkiai nusikaltę, turi baudžiamąją atsakomybę, kad jiems pasilikimas bus labiau komplikuotas negu kitiems. „Čia minimi ir ES piliečiai“, - patikslino J. Neliupšienė.
Atsakydama į DELFI konferencijos stebėtojos Linos užduotą klausimą, ar dar „verta važiuoti į Angliją dirbti“, ambasadorė sakė, kad tai yra „ kiekvieno individualus sprendimas“, tačiau, jos nuomone, „ir Lietuvoje yra galimybių dirbti“.
Sutuoktiniams iš trečiųjų šalių ir studentams neprognozuoja didelių pokyčių
Ambasadorė nemano, kad didelių pokyčių galėtų būti sutuoktiniams, kurie nėra ES piliečiai.
„Dabartinėje JK galioja tam tikros teisės ir yra tam tikri terminai. per kiek laiko įgyji teisę į nuolatinio rezidento statusą. Tai tikriausiai turėtų JK teisininkai pakomentuoti, bet dabartinėje situacijoje aš nemanau, kad kažkas labai drastiškai keisis, nes žiūrint iš ekonominės, politinės, verslo interesų, nemanau, kad yra didelis interesas JK, kad visi imtų ir išvyktų iš karto po „Brexit“, - kalbėjo J. Neliupšienė.
Ambasadorė didelių pokyčių neprognozuoja ir studentams.
„Manau, kad dabartiniai studentai turi teisėtą lūkestį pabaigti savo visas studijas. Juo labiau, kad ir politiniuose pareiškimuose, ir laiške, kurį Theresa May yra parašiusi aktyvuodama vadinamąjį 50 straipsnį, yra parašiusi, kad žmones su aukštu išsilavinimu yra interesas išlaikyti“, - atkreipė dėmesį J. Neliupšienė.
Pasak jos, dar anksti prognozuoti, ar JK liks „Erasmus“, ar kurioje nors kitoje ES programoje, po „Brexit'o“, tačiau atkreipė dėmesį, kad Britanijos universitetai šiuo metu aktyviai dalyvauja programose, kurios susiję su švietimu ir tyrimais.
„Manau, kad jie turi didžiulį interesą tose programose išlikti, tai tikriausiai ir pasekmės tiems, kurie studijuoja bus tikrai nedidelės“, - sakė J. Neliupšienė.
Finansų klausimas skendi migloje
Kitu svarbiu skyrybų aspektu – finansų klausimu, kol kas aišku tik tik, kad iki 2019 metų kovo JK yra pilnateisė ES narė su visomis jos teisėmis ir pareigomis, ir viena iš pareigų yra įmokos į ES biudžetą .
„Klausimas yra, kaip bus po 2019 m. Manau, kad čia visos 27 ES liekančios narės turi interesą išsiaiškinti, kaip tie finansai veiks, nes yra daugybė programų – tiek „Erasmus“, kur studentai studijuoja, ir paramos projektai, pavyzdžiui, energetikai, kurie yra ilgalaikiai investiciniai projektai, netgi žemės ūkio politikoje mes turime ne tik tiesiogines išmokas – yra ir parama kaimui, kaimo plėtros programos“, - kalbėjo J. Neliupšienė.
Pasak ambasadorės, ilgalaikius įsipareigojimus prisiėmę veikėjai turi teisėtus lūkesčius, kad finansiniai įsipareigojimai bus išlaikyti, nors „akivaizdu, kad pats biudžetas kitoje finansinėje perspektyvoje sumažės, nes kol kas didelio apetito mokėti didesnius įnašus nėra“. Nors ir tai priklauso nuo derybų, pažymėjo ji.
„Derybos dėl būsimos finansinės perspektyvos prasidės tikriausiai kitų metų pavasarį, galbūt, vasarą. Bent jau pirmasis pasiūlymas turėtų tada pasirodyti. Praėjusią savaitę Komisija išleido savo Baltąją knygą apie būsimąją finansinę perspektyvą, ir kokie teoriškai galėtų būti scenarijai, kokios yra sklandančios idėjos“, - kalbėjo J. Neliupšienė.
Ambasadorė pažymėjo, kad šalia „Brexit'o“ randasi ir naujų išorinių iššūkių – migracija, saugumas ir gynyba, sienų apsaugos klausimai, kuriems reikia bendro europinio koordinuoto finansavimo.
Vienu iš Lietuvai svarbių klausimų ambasadorė įvardino Ignalijos atominės elektrinės finansavimą.
„Mūsų stojimo sutarties ketvirtajame protokole yra įrašyta, kad ES turi užtikrinti adekvatų finansavimą Ignalinos uždarymui, ir iki šiol taip būdavo, reikia tikėtis, kad ir ateityje nebus pamirštas“, - sakė J. Neliupšienė.
Tarp tų dalykų, dėl kurių finansavimų Lietuva rengiasi pakovoti, ambasadorė įvardijo ir Kaliningrado tranzito programą, sinchronizaciją, „Rail Baltica“, struktūrinę paramą, žemės ūkį.
Dėl dabar skiriamų finansų panaudojimo efektyvumo ambasadorė priekaištų neturėjo.
„Jeigu žiūrėsime statistiką, tai tradiciškai sanglaudos, struktūrinės paramos pinigus mes panaudojame pakankamai gerai. Bėda yra ta, kad kaip ir kiekvienoje finansinėje perspektyvoje, taip ir šioje, šiek tiek užtrunka kol procesas įsivažiuoja, nes reikai suderinti ne tik valstybės nacionalinius prioritetus, bet ir suderinti su komisija, tada yra atskiros programos tvirtinamos ir projektai. Bet šiaip šiuo metu mes esame tarp pirmaujančių valstybių dėl struktūrinės paramos panaudojimo“, - kalbėjo J. Neliupšienė.
Nori išlaikyti glaudžius santykius su JK
Pasak ambasadorės, pasiekus pakankamą progresą, kas bus vertinama rudenį, prasidės pokalbiai dėl būsimų santykių, taip pat ir prekybos susitarimo.
Šioje srityje, pasak J. Neliupšienės, ne tik visų 27 šalių bendrai, bet ir Lietuvos atskirai, siekis yra kuo artimesni santykiai su JK.
„Nors JK investicijos ar prekyba Lietuvoje nėra labai didelės, bet yra kitų interesų išlaikyti prekybos ryšį labai glaudų. Yra labai svarbus ir saugumo, gynybos bendradarbiavimas, yra teisėtvarkos bendradarbiavimas, yra labai daug klausimų, kurie turi būti aptarti. Mūsų tikslas yra, kad prekybos susitarimas būtų visa apimantis“, - kalbėjo J. Neliupšienė.
Dėl agentūrų nesikausim
Iki šių metų galo 27 šalys dar turės susitarti, kur iškels iš JK ten šiuo metu veikiančias dvi agentūras – bankų ir medicinos. „Euobserver“ tinklapis rašė, kad Baltijos šalys ir Slovėnija dėl šių agentūrų perkėlimo pas save nesikaus. Lietuvos ambasadorė tai patvirtino.
„Mes turime ES agentūrą, tai yra Lygių galimybių agentūra, kuri veikia Vilniuje, taip pat ir Latvija turi tas agentūras. Yra šalių ES, kurios tų agentūrų neturi. Iš karto akivaizdu, kad šansai sumažėja. Ir tam, kad būtų užtikrinta sklandi agentūrų veikla, ypač didžiųjų, manau, kad reikia turėti tam tikrą infrastruktūrą ir atitikti kitus reikalavimus. Reikia realistiškai vertinti save“, - sakė J. Neliupšienė.