Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius BNS sakė, jog karinė tarnyba prieštarauja dvasininko pašaukimui.

„Dvasininkas, grynai dėl savo pašaukimo, jis negali pralieti kraujo. Jis kitaip tarnauja žmonėms ir negali būti su ginklu. Tai yra neįmanoma“, - teigė kunigas.

Kanonų teisėje yra numatyta, jog kadangi karinė tarnyba nesuderinama su dvasininko padėtimi, dvasininkai ir kandidatai šventimams gauti be savo ordinaro leidimo negali atlikti savanoriškos karinės tarnybos.

Ten taip pat rašoma, kad dvasininkams taikomos išimtys nevykdyti civilinių įpareigojimų ir viešų darbų, netinkančių dvasininko padėčiai, kiek tai leidžia jų naudai išleisti įstatymai, susitarimai ar papročiai, nebent konkrečiais atvejais kitaip nuspręstų vietos ordinaras.

Pasak K.Smilgevičiaus, visos krikščioniškos valstybės numato išimtį, jog dvasininkai neprivalo tarnauti kariuomenėje.

„Tai yra svetima dvasininko statusui“, - sakė jis.

Kunigo teigimu, dvasininkams negali atlikti ir alternatyvios karinės tarnybos, net jeigu ji būtų civilinė.

„Civilinė tarnyba nėra niekas kita, kaip tiktai karinės tarnybos pakaitalas, bet iš esmės tai yra ta pati karinė tarnyba“, - kalbėjo K.Smilgevičius.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja įstatymo nuostata, jog nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

Šioje byloje du teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę.

Konstitucinio Teismo išaiškinimo paprašė Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis Jehovos liudytojo skundą dėl kariuomenės atsisakymo jį atleisti nuo karinės tarnybos.

2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. Lietuvos gyventojų.