Praėjusį savaitgalį R. Juknevičienė sulaukė visuomenės pasipiktinimo po savo įrašo apie juodaodžius, kuriuos matė viešėdama JAV. „Galva truputį kosmose, bet pamatai, kaip bunda pasaulio sostinė. Apėjau ratą apie savo viešbutį. Amerikoj viešbučiai dažniausiai be pusryčių, bet „Starbucks“ dirba nuo 5.30. Atsikėliau anksčiau ir už tuos, kurie miega tiesiog gatvėje. Vėl kas nors apkaltins, bet, deja, tik juodi. Atrodo, kad jiems toks gyvenimo būdas visai patinka. Bunda linksmi“, – rašė Seimo narė, vėliau dėl savo žodžių atsiprašiusi.

Ant to paties grėblio užlipo žinomas žurnalistas Andrius Tapinas. Iš pradžių R. Juknevičienės pasisakymą A. Tapinas pavadino „dvokiančiu rasistiniu mėšlu“ ir paragino iš parlamentarų atimti pasus: esą tada bent jau žinosime, kad jie užsienyje nedarys valstybei gėdos.

Tačiau sekmadienį paviešintas laidos įrašas, kuriame pats A. Tapinas perėmęs R. Juknevičienės retoriką.

„Tai nėra mano pats mylimiausias Europos Sąjungos miestas. Paskutinį kartą, kai buvau, buvo net labai slogus įspūdis, nesaugus įspūdis susidarė, būtent dėl tamsaus gymio vaikinų, besitrinančių ir tave nulydinčių ilgesingais žvilgsniais“, – Algio Ramanausko laidoje apie Briuselį kalbėjo A. Tapinas.

Jis prisiminė ir viešnagę Osle: „Galima sakyti, kaip nori bet iš šimto elgetų, kurie prašo iš tavęs pinigų, devyniasdešimt devyni yra tamsaus gymio. Ir akivaizdu jų arabiška kilmė. Tai yra elementarus faktas“.

Kilus triukšmui, A. Tapinas teisinosi, kad taip kalbėjo praėjus kelioms valandoms po ISIS įvykdyto teroro išpuolio Briuselyje. Žurnalistas pripažino, kad toks įrašas jam nedaro garbės.

Specialistei aišku: tai – buitinis rasizmas

„Tokio pobūdžio pasisakymai yra puikus giliai įsišaknijusio ir kasdienio, „buitinio“ rasinio stereotipizavimo pavyzdys. Šis stereotipizavimas dažniausiai pasireiškia išankstiniu nusistatymu, per juokelius išreikštu priešiškumu bei neigiamų bruožų tam tikrai visuomenės grupei, šiuo atveju – vienijamai rasės, priskyrimu.

Nors jie ir neužtraukia baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, tačiau vertinant šiuos atvejus reikšminga kalbėti apie viešų asmenų, ypač politikų ir nuomonės formuotojų, moralinę atsakomybę. Iš tokių žmonių tikimės gebėjimo identifikuoti, įsigilinti ir pasiūlyti socialinių problemų sprendimo būdus. Paviršutiniškumas, rėmimasis įsišaknijusiais stereotipais kaip tik ir trukdo tokias problemas spręsti“, – DELFI kalbėjo K. Normantaitė.

Pasak K. Normantaitės, jeigu R. Juknevičienė prieš skelbdama komentarą būtų pasidomėjusi viešai prieinamais tyrimais, žmogaus teisių organizacijų išvadomis, ji būtų sužinojusi, kad nors 45 proc. benamių JAV yra juodaodžiai ar ispanų kilmės asmenys, tai yra ne asmeninio pasirinkimo, o skurdo padarinys. Rasinė segregacija, diskriminacija darbo rinkoje ir kitose gyvenimo srityse užkerta kelią nemažai daliai amerikiečių siekti išsilavinimo ar gauti gerai apmokamą darbą bei socialines garantijas. Negana to, didelė benamių dalis yra karo veteranai, kuriems sugrįžus iš tarnybos nebuvo suteiktos socialinės garantijos, ir jie iki šiol kenčia nuo potrauminio streso sindromo.

„Tai yra ne „politkorektiškumo“ trūkumo, o neįsigilinimo į rimtas žmogaus teisių problemas atvejis. Benamystės įvardijimas gyvenimo būdu, kuris „patinka“ ir bendresne prasme kalbant apie rimtas socialines ir žmogaus teisių buvo neapgalvotas ir nejautrus, todėl ir sulaukė atitinkamos visuomenės reakcijos“, – dėstė K. Normantaitė.

Tas pats, jos aiškinimu, pasakytina ir apie A. Tapino minėtą Briuselio atvejį: atlikti tyrimai rodo, kad integracijos strategijų trūkumas veda prie padidinto jaunimo, ypač priklausančio etninėms mažumoms, marginalizavimo ir radikalizavimo. K. Normantaitės aiškinimu, tai yra realios problemos, prie kurių sprendimo nuomonės formuotojai ir sprendimų priėmėjai galėtų realiai prisidėti. Būtent to, o ne naujų rasizmo apraiškų, visuomenė iš jų tikisi.

L. Kasčiūnas: politkorektiškumas tampa įrankiu marginalizuoti kitą nuomonę

Tuo metu Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas laikosi priešingos pozicijos.

„Mano pozicija labai aiški. Aš manau, kad politkorektiškumas tampa ne tik principu, kuris turi teisę egzistuoti, jis tampa ir įrankiu marginalizuoti kitą nuomonę. Kur ta riba, tai filosofinis klausimas, priklauso nuo pažiūrų ir kitų dalykų, bet akivaizdu, kad tai tam tikra prasme yra Vakarų liberaliosios demokratijos bruožas, kada iš esmės per tam tikrą politkorekštiškumo tabu sistemą tam tikra dalis visuomenės nuomonės, kitos pusės nuomonių lyderiai marginalizuojami, sukuriamas atitinkamas žodynas, kad jie būtų išstumti iš tos informacinės erdvės, juos apklijuoti etiketėmis ir panašiai“, – sako L. Kasčiūnas.

Kaip pavyzdį jis mini talibano terminologiją, kuria pašiepiamai vadinami ultradešiniųjų pažiūrų konservatoriai. Jis aiškina pastebintis tendenciją, kad politkorektiškumas tampa įrankiu kovoje dėl nuomonių sklaidos, sprendžiant, kokia nuomonė galima, kokia ne.

Parlamentaras pateikė pavyzdį: prie keletą metų buvo nepolitkorektiška sakyti, kad imigracija ir teroristiniai aktai Vakarų Europoje susiję. Tačiau, sako L. Kasčiūnas, dabar faktai rodo, kad sąsajos egzistuoja ir ši tema jau tampa diskusijų objektu.

L. Kasčiūnas taip pat sukritikavo R. Juknevičienę užsipuolusį A. Tapiną: „Tai, ką dabar pamatėme, įrodymas, kad dinamiškoje informacinėje erdvėje, kada yra tokie dalykai kaip feisbukas, būti moraliniu lyderiu ir turėti tam tikrą nuomonės formavimą, dažnai net pamokantį toną, visada reikia turėti omenyje, ką pats esi kažkada pasakęs, nesinori, kad būtų dvigubų ar trigubų standartų“.