Už Konstitucijos pataisą per pirmąjį priėmimą balsavo 90 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė septyni.
Kad pataisą būtų galima svarstyti toliau, turėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Pagal projektą, siūlyta keisti du Konstitucijos straipsnius ir numatyti, kad į KT galėtų kreiptis kiekvienas šalies gyventojas dėl įstatymų, Seimo, prezidento, Vyriausybės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui, jeigu tų teisės aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė to asmens konstitucines teises ar laisves. Asmuo prieš tai turėjo būti išnaudojęs kitas teisinės gynybos priemones.
Siūlyta pataisa teisę kreiptis į KT tam tikrais atvejais būtų įgiję ir Seimo kontrolieriai, kiti parlamento įsteigti kontrolieriai.
Dabar Konstitucija numato, kad kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų privalo būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Pataisa priimama, jeigu kiekvieno balsavimo metu ją palaiko ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas apgailestauja, kad Lietuva lieka viena paskutinių Europos valstybių, nesuteikiančių savo piliečiams teisės kreiptis į KT su individualiu skundu.
„Gaila, kad Lietuva yra dar vis tarp tų atsilikusių Europos šalių šituo aspektu“, – BNS sakė D. Žalimas.
Pasak D. Žalimo, individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas atspindi europinę tendenciją didinti žmogaus teisių apsaugos veiksmingumą.
„Deja, dalies Seimo narių abejingumas lėmė tai, kad mūsų šalies piliečiai prarado galimybę savo teises ginti visomis moderniomis europinėmis konstitucinių teisių gynimo priemonėmis“, – Konstitucinio Teismo išplatintame pranešime sako D. Žalimas.