Krašto apsaugos ministerijos atstovai teigia, kad šis statusas leis padidinti Ukrainoje tarnaujančių instruktorių algas maždaug 10 procentų ir supaprastins bendradarbiavimą su šalyje dirbančiais Jungtinių Valstijų bei Kanados instruktoriais.
Anot jų, Seimo sprendimas nesudaro prielaidų Lietuvos kariams tiesiogiai dalyvauti kovos veiksmuose.
Už jį balsavo 103 parlamentarai, balsavusių prieš ir susilaikiusių Seimo narių nebuvo. Sprendimas įsigalios nuo liepos.
„Įsteigus operaciją, Lietuva ir toliau savo karius į Ukrainą siųs tik mokymų tikslais, o Lietuvos ir Ukrainos karinis bendradarbiavimas pakils į naują kokybinį lygmenį, leis Lietuvos kariuomenei, derinant su kolegomis iš Ukrainos, efektyviau identifikuoti ir suplanuoti, kur, kada ir kokią veiklą vykdyti“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Lietuva instruktorius į Ukrainą siunčia nuo 2015 metų. Šiuo metu ten tarnauja apie 30 Lietuvos karių. Seimo nutarimas leidžia į Ukrainą siųsti iki 60 karių ir civilių tarnautojų.
Krašto apsaugos ministerija teigia planuojanti operaciją Ukrainoje tęsti iki 2019 metų pabaigos.
Ukrainos rytuose konfliktas tarp šalies pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų tęsiasi nuo 2014 metų pavasario. Jis prasidėjo praėjus maždaug mėnesiui po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.