Gatvėse pardavinėjamos 16-metės, vogti verčiami vaikai, vergiškomis sąlygomis svetur dirbantys tautiečiai – apie tai pirmadienį kalbėta Seime surengtoje diskusijoje „Prekyba žmonėmis: globalizacija, vertybės, socialinė atskirtis ir partnerystės svarba“.
Atveža autobusiukais ir išleidžia tik apsipirkti
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pripažino, kad nuo Londono nutolusiuose regionuose prekybos žmonėmis apraiškų – gausu.
„Niekada nepamiršiu ir Algirdo Toliato, ir Seimo nario Žygimanto Pavilionio akių, kai pradėjome kalbėti apie esančius getus, tai, kad lietuviai nutolusiuose nuo Londono regionuose dirba vergiškomis sąlygomis, kad lietuviškų parduotuvių savininkai mato, kaip autobusiukais atvežami žmonės, išlaipinami, leidžiama apsipirkti ir atgal išvežami kažkur“, – kalbėjo ji.
Pasak D. Asanavičiūtės, lietuviai policijos pareigūnai, dirbantys Piterboro, Bostono miestuose, identifikuoja apie 10 nusikalstamų organizacijų, kurios vykdo prekybą žmonėmis, ypač – vergiškam darbui. Deja, tuo užsiimantys asmenys dar nėra sulaikyti.
Kas yra potencialios aukos?
„Dažnai aukos nemoka anglų kalbos, nežino savo teisių, bijo skųstis, nes nenori būti deportuotos. Tai apsunkina pareigūnų darbą“, – aiškino lietuvių atstovė.
Anot jos, koją problemų sprendimui kiša ir informacijos stoka, atskirų institucijų nenoras bendradarbiauti.
„Kas yra potencialios aukos? Kaip teisingai Ž. Pavilionis yra įvardijęs, čekis išrašomas Lietuvoje, bet išgryninimas vyksta Jungtinėje Karalystėje. Tai žmonės iš regionų, socialiniai atskirti, jaučiantys didelį nepriteklių. Juos labai lengva užverbuoti, įtikinti ir išvežti. Tokie žmonės kitą kartą net neidentifikuoja savęs aukomis, o ir bijo kreiptis, nes nemokėdami kalbos baiminasi, kad policija išveš, ištrems atgal į Lietuvą ir jie vėl papuls į tą pačią aplinką, kurioje gyveno iki tol“, – tikino D. Asanavičiūtė.
Dėmesį atkreipia į nepilnamečius
Jai keista, kad lietuviai pagalbos nesikreipia dėl baimės, nenorėdami kelti problemų sau ir kitiems.
„Čia galiu paminėti žemą žmonių savivertę ir sąmoningumą“, – įžvalgomis dalijosi ji.
D. Asanavičiūtė mano, kad mums daugiau rūpintis reikėtų ir žinių sklaida tarp nepilnamečių.
„Kaip žinia, statistiškai, apie pusė baigiančiųjų (mokslus – DELFI) planuoja išvažiuoti į kitas šalis. Tarp jų – ir Jungtinę Karalystę. Čia pastebimas vaikų, šiuo atveju, naivumas, nežinojimas, kas jų laukia emigracijoje“, – sakė pranešėja.
Lietuviai – aukų dešimtuke
Pasak jos, lietuvių bendruomenė metų pradžioje įkūrė psichologinės pagalbos informacinį centrą, kur gali kreiptis ištikti bėdų, kovą Jungtinėje Karalystėje apsilankė ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai, pažadėję sudaryti aptariamos problemos įveikimo priemonių planą.
„Didžiosios Britanijos valdžia skaičiuoja apie 13 tūkst. žmonių, kurie yra šiuolaikinės vergystės aukos. Tik 13 tūkst. pripažintų aukomis. Deja, tai neaplenkė ir lietuvių. Jie – pirmajame dešimtuke“, – aiškino D. Asanavičiūtė.
Tiesa, pasirodo, praėjusiais metais tik 3 atvejai pasiekė teismus. Dar prieš metus tūkstantis asmenų buvo įvardyti potencialiomis aukomis, tačiau iki metų galo 40 proc. jų nesulaukė aukos statuso patvirtinimo. Savo ruožtų iš tų, kurie pripažinti aukomis, tik mažiau nei pusė gavo vyriausybinių organizacijų paramą.
Seksualinį išnaudojimą keičia vergiškas darbas
„Deja, bet tikroji moderniosios vergystės situacija statistikoje neatsispindi. Prekyba žmonėmis daugiausiai buvo siejama su seksualiniu išnaudojimu, tačiau vis daugiau kalbama apie kitas prekybos žmonėmis formas – vergišką darbą, fiktyvias santuokas, vaikų ir nepilnamečių išnaudojimą nusikalstamoms veikloms atlikti“, – pabrėžė pranešėja.
Anot lietuvių bendruomenės atstovės, baiminamasi, kad po „Brexit“ kova su moderniąja vergyste dar pasunkės, nes žmonės su laikinu migracijos statusu esą yra keturis kartus sunkiau identifikuojami kaip prekybos žmonėmis aukos.
„Nors šioje srityje dirba valdžios institucijos, tarptautinės, nevyriausybinės organizacijos, pagalbos teikimą apsunkina tai, kad aukos – tiek suaugusieji, tiek vaikai – stokoja informacijos, kur ir kokios pagalbos galėtų gauti, nepasitiki teismais ir pareigūnais“, – problemas įvardijo ji.
Išnaudoja ieškančių geresnio gyvenimo viltis
Savo ruožtu Jungtinės Karalystės nepriklausomas kovos su šiuolaikine vergove komisaras Kevinas Hylandas skaityto pranešimo metu pritarė, kad ne visi šioje šalyje gyvenantys ir dirbantys lietuviai tai daro laisva valia.
„Turiu pabrėžti, kad prekyba žmonėmis nėra emigracijos problema. Tai yra organizuotas, rimtas nusikaltimas. Žiaurūs nusikaltėliai išnaudoja žmonių, ieškančių geresnio gyvenimo, viltis. Prekeiviai žada gerą, naują gyvenimą, geresnį uždarbį“, – aiškino jis.
Pastaraisiais metais komisaras tikino pastebintis išaugusį žmonių, besikreipiančių į institucijas ieškant pagalbos, skaičių.
Įvardijo dar vieną naudojimosi žmonėmis būdą
„Prekeiviai pasinaudoja žmonių padėtimi, atidaro jiems sąskaitas bankuose ir tokiu būdu išnaudoja juos ir finansiškai, ir sudaro sau sąlygas neteisėtai kaupti lėšas“, – dar vieną 21 a. vergystės būdą įvardijo K. Hylandas.
Jis pripažino ir savo akimis matęs, kaip 16-metė lietuvė buvo parduota tiesiog gatvėje.
„Pats esu matęs 16-os metų mergaitę, lietuvę, kuri buvo tiesiog dienos metu Oksfordo gatvėje parduota. Tai yra viena iš tų gatvių, kur yra daugiausiai žmonių. Mes negalime leisti, kad tokie nusikaltimai toliau vyktų Jungtinėje Karalystėje ar Europoje, kur kitur pasaulyje“, – kalbėjo jis.
Todėl jis ragino pasinaudoti visais turimais ištekliais, kad nukentėję būtų išlaisvinti, o nusikaltėliai sulauktų pelnytų bausmių.
Esate sulaukę įtartinų pasiūlymų vykti į užsienį arba atsidūrę prekeivių žmonėmis spąstuose? Žinote, kokiais kriterijais vadovautis prieš išvažiuojant į užsienį ir kokiais pasiūlymais nepasitikėti? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Išnaudojimas“.