Pirmą kartą Lietuvoje surengtose beatifikacijos iškilmėse dalyvaujant per 15 tūkst. tikinčiųjų, T. Matulionį palaimintuoju paskelbė popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kardinolas Angelas Amatas.
Tam, kad T. Matulionis būtų kanonizuotas – paskelbtas šventuoju, reikėtų įrodyti stebuklus, nutikusius per jį prašant Dievo malonių.
Lietuva turi vieną šventąjį - 1602 metais šventuoju buvo paskelbtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis Kazimieras, gyvenęs penkioliktame amžiuje.
Į iškilmes iš Marijampolės atvykusi ponia Lina prisiminė, kad prieš 30 metų jos miestas sulaukė palaimintojo Jurgio Matulaičio, ir ši diena, kai T. Matulionis skelbiamas palaimintuoju, jai yra labai svarbi, kaip katalikei.
„Man svarbu čia šiandien būti, todėl, kad esu katalikė, myliu Bažnyčią ir džiaugiuosi, kad mūsų tautietis T. Matulionis skelbiamas palaimintuoju. (…) Mums tai yra labai svarbu, galbūt, dar ir dėl to, kad tai yra žmogus, kuris daug kentėjo sovietmečiu, ir mes tai prisimename, mūsų kartos žmonės, nes mūsų pusė gyvenimo praėjo okupacijoje ir tik pusė laisvoje Lietuvoje. Tai mūsų kartos žmonėms tai yra labai aktualu – išlikti oriam, tikinčiam, tokiomis sąlygomis, dėl to mes jį labai vertiname ir gerbiame“, - sakė ponia Lina iš Marijampolės.
Prie renginių organizavimo prisidėjusios Linita ir Agnė iš Vilniaus džiaugėsi, kad tikinčiųjų bendruomenė Lietuvoje turės naują palaimintąjį.
„Man ši diena yra labai svarbi tuo, kad Lietuvos tikintieji turės dar vieną piligriminę traukos vietą, kur gali susivienyti tokią dieną bendroje maldoje su visais, tai yra labai galingas dalykas. Mūsų tautai, mūsų žmonėms labai reikia tokių švenčių“, - sakė Agnė iš Vilniaus.
Vadovauti T.Matulionio beatifikacijos apeigoms popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelą Amatą SDB.
Vadina „ganytoju pagal Kristaus širdį“
Popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kardinolas A. Amatas savo kalboje pažymėjo palaimintojo ramybę, tvirtą dvasią, viltį ir nepalaužiamą tikėjimą būsima laisve, nuolankumą bei ištikimybę.
„Jis nepasidavė neapykantai, buvo įsitikinęs, kad neapykanta yra pats netinkamiausias atsakas į blogį, jo atsakymas visada buvo atleidimas. (…) Dėl to bažnyčia šiandien džiugiai švenčia šio didžio Lietuvos sūnaus skelbimą palaimintuoju Lietuvos, brangios tėvynės, kurią jis pagerbė savo gyvenimu, kupinu ištikimybės krikščioniškoms ir žmogiškosioms laisvės ir brolybės vertybėms“, - kalbėjo A. Amatas.
Popiežiaus pasiuntinys kalbėjo, kad „praeities kančių atminimas (…) turi visiems priminti pareigą atleisti, gerbti artimą ir už jį melstis, taip pat ir už priešą“.
„Popiežius Pranciškus beatifikacijos apaštaliniame laiške kankinį T. Matulionį vadina ganytoju pagal Kristaus širdį, herojišku evangelijos liudytoju, drąsiu bažnyčios ir žmogaus orumo gynėju“, - kalbėjo A. Amatas.
Kunigas: vyskupas buvo laisvas
Šv. Mišių pradžioje sarkofagą su T. Matulionio relikvijomis įnešė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos nariai. Jos šioms iškilmėms pervežtos iš Kaišiadorių.
Į iškilmes atvykęs aplinkosaugos inžinerijos studentas 26 kaunietis Povilas sakė, kad T.Matulionio paskelbimas palaimintuoju suteikia daug vilties Lietuvos jaunimui ir moko nepaklysti.
„Rodo, kad yra galimybė ir kitiems žmonėms tapti šventiems. Girdime, kad užsienyje žmonės tampa šventaisiais, lietuviai negali. Tai suteikia vilties, kad gali stengtis ir tai bus pasiekta – kad neatsitrenksi į sieną, yra dar langutis. Moko nepaklysti ir kryptingai eiti“, – BNS sakė jis.
Kunigas Mindaugas Sabonis, ruošęs vyskupo bylą Vatikanui, sakė, kad T. Matulionis buvo atlaidus savo kankintojams.
„Tas Teofilius, kuris ne vienus metus praleido kalėjimuose, namų areštuose, tardymuose, jis turbūt laisvesnis nei mes šiandien“, - prieš šv. Mišas LRT televizijai sakė kunigas.
Prezidentė vadina pavyzdžiu kuriantiems Lietuvą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dieną, kai T. Matulionis paskelbtas palaimintuoju, vadino išskirtine visiems Lietuvos tikintiesiems ir mūsų valstybei.
„Iš atokiausių Lietuvos vietovių tūkstančiai susirinko pagerbti birželį gimusio ir taip pat birželį, po 144 metų nuo gimimo beatifikuoto mūsų tautiečio arkivyskupo T. Matulionio. Aikštėje matau ypač daug jaunų, laisvės kartos žmonių. Laisvės, kurios praradimo pasekmes tvirtai atlaikė arkivyskupas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentė atkreipė, kad šį mėnesį prisimenama ir skaudžiausia valstybės patirtis – okupacija, masiniai trėmimai ir tūkstantinės aukos – visa, ką teko išgyventi mūsų žmonėms.
„Palaimintasis T. Matulionis – vienas iš jų. Atlaikęs daugkartinius suėmimus, įkalinimus, tardymus, kankinimus, bandymus užverbuoti arkivyskupas neprarado to, kas svarbiausia – žmogiškumo, meilės žmonėms ir ištikimybės tiesai“, – teigė D. Grybauskaitė.
Todėl kiekvieną kartą, kai stengsimės išlaikyti vidinę tvirtybę, dvasinę pusiausvyrą ir viltį, Prezidentė ragina prisiminti T. Matulionį – „garbingą, teisingą ir tvirtos dvasios žmogų“.
„Tai savybės, kurių linkiu mums visiems, kasdieniu darbu kuriantiems ir saugantiems Lietuvą ir jos laisvę“, – sakė D. Grybauskaitė.
Popiežius Pranciškus pasveikino lietuvių tautą
Popiežius Pranciškus sekmadienį pasveikino lietuvių tautą arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju proga, pranešė Vatikano radijas.
„Šiandien, Vilniuje, Lietuvoje, palaimintuoju skelbiamas vyskupas Teofilius Matulionis, nužudytas iš neapykantos tikėjimui 1962 metais, kai buvo vos ne 90 metų amžiaus“, – šv. Petro aikštėje sakė popiežius.
„Garbinkime Dievą už šio drąsaus tikėjimo ir žmogaus orumo gynėjo liudijimą. Pasveikinkime plojimu jį ir visą lietuvių tautą“, - paragino Šventasis Tėvas, ir minioje pasigirdo plojimai.
Sovietų valdžios persekiotas arkivyskupas T. Matulionis palaimintuoju iškilmingai paskelbtas Vilniaus Katedros aikštėje.
Šventasis iš Alantos
T. Matulionis 1873 birželio gimė Kudoriškio kaime, Alantos valsčiuje, dabartiniame – Anykščių rajone, pasiturinčių ūkininkų šeimoje, mokėsi namuose privačiai, paskui - Daugpilio realinėje gimnazijoje, Petrapilio kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1900 m. kovo 4 d., nes, suabejojęs pašaukimu, iš seminarijos buvo išstojęs ir vėl priimtas po trejų metų, rašoma Kaišiadorių vyskupijos kurijos parengtojeT. Matulionio biografijoje.
Baigęs mokslus T. Matulionis buvo paskirtas vikaru į Varaklianų parapiją, bet netrukus perėmė klebono pareigas Bikavos parapijoje, Latvijoje, kur nepaisant to, kad vietinė aristokratija nelabai palankiai priėmė jaunąjį kleboną, tarnavo beveik 9 metus.
Nepaklusęs caro valdžios išleistam įstatymui, draudžiančiam katalikų kunigui krikštyti kūdikį, jei vienas iš tėvų yra katalikas, o kitas stačiatikis, kun. Teofilius buvo atleistas iš klebono pareigų, nušalintas nuo bažnytinių pareigų, negalėjo viešai vadovauti pamaldoms ir privalėjo nuolat būti prie Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios esančiame vienuolyne.
Atlikęs bausmę 1910 m. jis buvo paskirtas Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios vikaru, vėliau vadovavo šiai parapijai ir po aštuonerių metų paskirtas jos klebonu.
Komunistai persekiojo kunigą
Po 1917 m. Spalio revoliucijos Rusijoje valdžią paėmus komunistams, kunigų sielovadinei veiklai imta visaip trukdyti. 1923 m. kun. T. Matulionis kartu su vyskupu Jonu Ciepliaku ir 15 kitų Peterburgo kunigų nuteisiamas trejus metus kalėti. Kun. Teofilių pasodino į Maskvos kalėjimą. Sutrumpinus bausmės laiką, kun. Teofilius 1925 m. grįžo į Peterburgą tęsti sielovadinio darbo, buvo paskirtas ir Mogiliovo katedros kapitulos nariu – kanauninku.
1928 m. gruodžio 8 d. popiežius Pijus XI nominavo kan. Teofilių Matulionį tituliniu Matregos vyskupu ir Mogiliovo arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus vysk. Antano Maleckio pagalbininku. 1929 m. vasario 9 d. vyskupas A. Maleckis Peterburgo Švč. Marijos Širdies bažnyčioje dalyvaujant dviem liudytojams slapta konsekravo T. Matulionį vyskupu.
Tais pačiais metais sovietų valdžia vysk. Teofilių vėl areštavo ir ištrėmė į Solovkų salas Baltojoje jūroje. Čia jau įkalinti 34 kunigai buvo sudarę savo bendruomenę ir išsirinko vysk. Teofilių savo vyresniuoju. Šiam faktui paaiškėjus, jį iš Solovkų perkėlė į Peterburgo kalėjimą ir uždarė griežčiausio režimo vienutėje. Paskui išsiuntė į Ledianoje Pole vietovę dirbti sunkiausių darbų – kirsti miško. Alinantis darbas, šaltis, drėgmė ir prastas maistas pakirto jo sveikatą. 1933 m. vysk. Teofilių perkėlė į Maskvos kalėjimą.
Grįžęs įsikūrė Kaune
Lietuvos ir Sovietų Sąjungos vyriausybėms susitarus pasikeisti kaliniais, vysk. T. Matulionis kartu su grupe kitų kalinių buvo išleistas ir grįžo į Lietuvą. Parvažiavęs į Lietuvą apsigyveno prie seserų benediktinių vienuolyno Laikinojoje sostinėje.
1943 m. mirus Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai, vysk. T. Matulionis paskiriamas Kaišiadorių vyskupijos ordinaru. Jis gynė Bažnyčios teises prieš vokiečių okupacinę valdžią, o artėjant frontui ragino kunigus likti savo tarnystės vietose.
1946 m. vysk. Teofilius buvo areštuotas, nes nesutiko bendradarbiauti su sovietine valdžia. Pradžioje buvo įkalintas Oršoje, vėliau – Vladimire, galiausiai atsidūrė Mordovijos invalidų namuose.
1956 m. vysk. Teofiliui leista grįžti į Lietuvą. Apsigyveno Birštono klebonijoje pas kun. Joną Jonį, artimą bičiulį bei pagalbininką, ir perėmė vyskupijos valdymą iš kan. Juozapo Stankevičiaus.
Negavęs sovietinės valdžios pritarimo, bet turėdamas Apaštalų Sosto leidimą, vysk. Teofilius 1957 m. gruodžio 25 d. slapta konsekravo vyskupu Vincentą Sladkevičių. Sėl to susilaukė valdžios nemalonės. 1958 m. vysk. Teofilių prievarta apgyvendino Šeduvoje (Radviliškio r.). 1962 m. Apaštalų Sostas jam „už pagirtiną tvirtumą einant gerojo ganytojo pareigas“ suteikė arkivyskupo titulą.
1962 m. rugpjūčio 20 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis mirė. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.