„Mes neatsisakėme savo pirminio varianto, bet mes pakeitėme leksiką“, - interviu naujienų portalui DELFI sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Įtakingas valstiečių žaliųjų atstovas Seime paaiškino, kad pirmajam Vyriausybės darbo grupės parengtam variantui su aiškiais nurodymais, kokie konkrečiai universitetai turėtų jungtis, parlamentinis Teisės departamentas uždegė raudoną šviesą, kad parlamentas negali tvirtinti tokio dokumento.
Tada valstiečiai žalieji sukūrė planą, kaip pasiekti to paties, tik kitais būdais. Planuojama aukštųjų mokyklų finansavimą grįsti valstybės poreikiu, ir jis veiktų per sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Jis būtų skirstomas atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kokybės rodiklius.
„Jau vien tas sutartinis dalykas atveda visus į derybų lauką, neišvengiamai reikės derėtis ir suprasti, kad mums laikas pradėti gyventi taip, kaip gyvena Europoje - pagal sutartis“, - kalbėjo E. Jovaiša.
Kritikavo studijų krepšelių sistemą
Jo nuomone, nuo 2009 metų veikusi studijų finansavimo sistema per krepšelius didžiąja dalimi nepasitvirtino.
„Todėl, kad mes atidavėme teisę mūsų valstybės vystymo kryptis nustatyti jaunimui. Gerai, jeigu jaunuolis - gerai orientuotas, bet dažnas dalykas – savęs ieškojimas. Stojant į aukštąsias mokyklas pradžiai buvo net 15 pasirinkimų, paskui pasidarė 12, dabar berods – 9, yra labai daug tokių atvejų, kai pastudijavęs metus, jaunas žmogus išeina iš universiteto“, - sakė E. Jovaiša.
Pasak jo, finansavimą reikėtų grįsti valstybės poreikiu. „Kai kas norėtų pasakyti, kad užsakymas yra grįžimas į kažką. Nieko panašaus, visi Europos universitetai veikia pagal sutartis su valstybe“, - sakė E. Jovaiša.
Parlamentaras patikino, kad neketinama drausti studijuoti už savo lėšas, tačiau žada kokybinių pokyčių ir šioje srityje.
„Jei universitetas sugalvos daryti, tai už savas lėšas irgi negali būti nekokybiškos studijos, kai turi 0,1 balo, ir dėl to, kad moki pinigus, išsiverki sau diplomą. Tas netinkama. Mes padarysime, kad universitetinės studijos ir mokamos būtų kokybiškos, ir kokybiški žmonės ten eitų“, - kalbėjo E. Jovaiša.
Finansavimą „pririš“ prie reikalavimų kokybei
Pasak jo, aukštųjų mokyklų finansavimas bus skiriamas pagal nustatytus reikalavimus studijų kokybei.
„Tokie sistemos principai jau yra parengti. Kartu su ministre liepos pradžioje juos pristatysiu, esu pažadėjęs rektoriams tai padaryti. Tokie kokybiniai dalykai, kurie visą universitetų gyvenimą nori to ar nenori pasuka į kitą pusę“, - sakė E. Jovaiša.
Pasak jo, be studijų kokybės svarbu sutvarkyti išpūstą universitetų turtą ir administraciją, ir E. Jovaiša tiki, kad „aukštosios mokyklos, kurios yra išmintingos“ žengs žingsnius konsolidavimo link.
Jis taip pat patikino, kad nors ir nenurodytos konkrečios aukštosios mokyklos, Seimo nutarime „yra tam tikri rėmai“, kurie iš esmės veda prie pirminio varianto.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad nurodoma, kad Vilniuje ir Kaune siekiama turėti po vieną plačios apimties klasikinį universitetą, taip pat – po vieną technologijų ir sveikatos mokslų universitetą.
„Tie rėmai čia yra sustatyti labai aiškūs, kad Vilniuje bus vienas klasikinis universitetas, ir labai nesunku pasakyti, kaip jis vadinsis – VU. Bus vienas technologinis universitetas – labai nesunku pasakyti – koks“, - teigė E. Jovaiša.
Po Vilniaus jis siūlė skaitant projektą nusikelti į Kauną, kur taip pat nurodoma, kad veiks vienas klasikinis ir vienas sveikatos mokslų universitetas.
„Tai aišku, kad nebelieka Sporto, ir aišku, kad nebelieka Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU). Tie rėmai yra praverti, ir jie nori ar nenori turi eiti ta linkme. Tą jie ir daro, ASU jungiasi su VDU“, - kalbėjo E. Jovaiša.
Sako, kad LEU turi apsispręsti pats
Nepaklaustas parlamentaras nė žodžiu neužsiminė apie Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), kuriame prieš ateidamas į Seimą dirbo, ir atsakydamas gynėsi nesiekiantis proteguoti šio universiteto.
„Koks juokingas dalykas, juk gyvenimas šiandien Seime prasidėjo, tas jungimosi procesas prasidėjo 2015 metais, kai aš dar dirbau ten. Bet atkreipkite dėmesį, kad aš dariau viską, kad šitas universitetas keistųsi, jį stengiausi prijungti prie stipraus universiteto, kad kaip ir mūsų programoje, kurią pats rašiau, sakoma, kad mokytojai turi būti rengiami stipriausiuose universitetuose.
Aš vykdau Vyriausybės programą, ir man nerūpi LEU, kaip institucija, man rūpi LEU, kaip institucija, kurioje yra pajėgos, kurios gali daryti lygiagretų mokytojų rengimo modelį“, - energingai aiškino E. Jovaiša.
Pasak jo, LEU pats turi apsispręsti, kokiu keliu jam toliau eiti.
„Buvo atėjusi delegacija, priėmėme su Ramūnu Karbauskiu, pasakėme labai aiškiai: jūs tvarkykitės patys, nevaikščiokite į Seimą, čia jūsų viduje reikalas, jūs turite rektorius, senatą. Ateina juokingų dalykų prašyti: leiskite mums, gerbiamas Ramūnai, su viena katedra išeiti į VU, su kita – į VDU. Tai ir pasakėme - susėskite rektoriai, susitarkite ir susitvarkykite“, - pasakojo E. Jovaiša.
Dievagojasi S. Skverneliui netrukdantis
Dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo premjeras Saulius Skvernelis yra norėjęs apskųsti E. Jovaišą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Pats E. Jovaiša dievagojasi, kad dabar su premjeru ir švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene jo santykiai geri.
„Vakar ir užvakar ir televizijoje oponentai kalba, kad aš S. Skverneliui trukdau. Viešpatie Dieve, mes su premjeru, ministre, su R. Karbauskiu visi pateikėme šitą pasiūlymą patys. S. Skvernelio pirmas parašas, ir mane kaltina opozicija, kad aš prieštarauju premjerui. Žmonės mieli, jo - pirmas parašas“, - kalbėjo E. Jovaiša.
Jo vertinimu, naujas pasiūlymas nėra atsitraukimas nuo pradinių planų.
„Mes pirmą kartą per daugelį metų padarėme tokį judėjimą, kuris jau negali sustoti. Jau to, ką mes padarėme į stalčių, kaip buvo daugelyje Vyriausybių, nebepadėsi“, - sakė E. Jovaiša.
Pasak komiteto pirmininko, pirmuoju planu universitetai nesidžiaugė dėl to, kad jo turinys buvo imperatyvus.
„Buvo daug prieštaravimų ir daug pasipiktinimo, nes matot, kai atsiranda imperatyvas - kad tu būsi toks ar kitoks, tai čia kaip ir kiekvienas žmogus, taip ir universitetas - jautrus daiktas, tai užgauna savi..“, - žodžio nepabaigė E. Jovaiša.
Plane neliko universitetų pavadinimų
Parlamentarai ketvirtadienį patvirtino valstybinių universitetų optimizavimo planą.
Šis planas vadinamas kompromisiniu, nes po ginčų Seime ir akademinėse bendruomenėse plane nebeliko konkrečių nurodymų, kaip universitetai turėtų jungtis.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Seimo pasirinktą variantą apibūdino kaip prastesnį, bet kompromisinį.