„Pagrindinė žinia čia nėra, ar tu esi pirmas ar antras, net jei iš viso galima kalbėti apie kažkokį priimtiną alkoholio suvartojimą, tai gerokai viršija bet kokią bent priimtinos rizikos ribose suvartojamą alkoholio kiekį. Lietuva čia ne vienintelė, bet pasekmes matome taip, jos gi neatsiranda iš niekur, miršta darbingi Lietuvos gyventojai – kepenų cirozė, vėžys, sužalojimai“, - kalbėjo I. Zurlytė politikams ir atsakingų institucijų atstovams Seime per Priklausomybių prevencijos komisijos posėdį.
Pasak PSO biuro Lietuvoje vadovės, daugiau dėmesio reikėtų skirti pastangoms sumažinti alkoholio žalą sveikatai, o ne tik, kaip išvengti pirmos vietos alkoholio suvartojimo statistikoje.
„Aš tikiu, kad greitai nebūsime pirmoje vietoje, nes priimami sprendimai yra pasiteisinę, kaip efektyvūs, ir labai laukiame sumažėjimo, bet akcentas tikrai neturėtų būti čia, o bendrai požiūriui į alkoholį ir toleranciją jam“, - sakė I. Zurlytė.
Posėdžio metu buvo siekiama išsiaiškinti „tikrąjį alkoholio suvartojimo mastą Lietuvoje“. Politikai domėjosi, kaip ir iš kur yra gaunami duomenys, kaip jie pateikiami PSO.
Naudoja tyrimų duomenis
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė paaiškino, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas teikia duomenis PSO atsakydami į specialaus klausimyno klausimus, naudojantis Statistikos departamento duomenis ir reprezentatyvių apklausų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimų duomenimis.
2015 metų Statistikos departamento duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui, nepriklausomai nuo amžiaus teko 12,1 litro alkoholio, o skaičiuojant 15 metų amžiaus ir vyresnius – 14,2 litro, teigė A. Astrauskienė.
2016 metų Statistikos departamento duomenys rodo, kad vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 13,2 litro absoliutaus alkoholio.
Pasak A. Astrauskienės, tai yra legalus alkoholio suvartojimas, kuris apskaičiuojamas naudojantis oficialiais Statistikos departamento duomenimis.
Pagal nepatvirtintą PSO prognozę 2016 metams alkoholio suvartojimas vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui Lietuvoje siekia 16,3 litro, iš kurio 7,8 proc. yra neapskaitytas alkoholis, kuris nėra fiksuojamas legalaus alkoholio pardavimo duomenis atspindinčioje Statistikos departamento informacijoje.
Prognozė parengta naudojant 2014-2015 duomenis. Joje įvertinti ne tik pardavimų, bet ir neapskaitomo alkoholio suvartojimo duomenys bei turizmo įtaka, kuri Lietuvoje, anot PSO, įtakos bendram suvartojimui neturi.
Pagal PSO procedūras dar šalis turės patikrinti ir suderinti šiuos skaičius.
PSO atstovybės Lietuvoje vadovė I. Zurlytė paaiškino, kad neapskaitomo alkoholio suvartojimo duomenys vertinami vertinanti sveikatos duomenimis, o paskui jie yra patvirtinami per ekspertų apklausą.
Pasak I. Zurlytės, ekspertai, kuriems anonimiškumas garantuojamas, vienas kito nepažįsta, jie apklausiami pakartotinai, ir turi pagrįsti savo poziciją.
„PSO tikslas yra šalių palyginamumą užtikrinti“, - teigė I. Zurlytė.
PSO duomenimis, Europa yra daugiausiai išgeriantis regionas, Rytų Europa suvartoja daugiausiai, o Lietuvoje yra pirma pagal tai.
Alkoholio parduoda mažiau
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, alkoholinių gėrimų legalių pardavimų mastai mąžta. Stipriųjų gėrimų daugiausiai nuo 2010 metų stebint buvo parduodama 2014 metais, ir po to jų pardavimai krito.
Alaus pardavimai tolygiai krenta nuo 2011 metų. Šių metų duomenimis, palyginus su praėjusių metų penkių mėnesių laikotarpiu, taip pat stebimas 10 proc. kritimas alaus segmente.
Vynų per šį laikotarpį daugiausiai buvo suvartojama 2013 metais, o po to buvo stebimas pardavimų kritimas, o ypač spiritinių vynų segmente.
Alkoholį vežasi iš užsienio
Daliai parlamentarų susirūpinimą sukėlė tai, kad pakėlus akcizų daugybė gyventojų alkoholio išvyksta parsivežti iš kaimyninių šalių.
„Ar žinote tą situaciją pasienyje, kurią aš pats mačiau savo akimis, ir kurią rodo jau televizija, kad yra katastrofa - ar nesiruošiate imtis kažkokių veiksmų, nes iš esmės ten, kur aš gyvenu – Biržai, Pasvalys ir dabar Kupiškis, Pakruojis, jau pradeda pirkti alkoholį išimtinai Latvijos pasienyje“, - VMI atstovo klausė konservatorius Antanas Matulas.
„Tvarkietis“ Algimantas Dumbrava pastebėjo panašias tendencijas ir Zarasuose.
VMI atstovas paaiškino, kad jei žmogus perka alkoholį sau, tai nėra padaromas joks pažeidimas, bet jei perkama perparduoti, tai yra numatytos priemonės, kaip kartu su policija su tuo kovoti. Tam planuojami kontrolės veiksmai keliuose.