Vaiko istorija drasko širdį: vaikų namuose buvo sumuštas, pas mamą 26 km ėjo pėsčiomis

Vilkaviškio rajone 13-metis trečią kartą išvežtas į vaikų globos namus. Ir jau trečią kartą jis sugrįžta pas psichikos negalią turinčią mamą. Čia vaikas slapstosi, mat bijo vėl būti išvežtas į valdiškus namus, kur vos atvykęs buvo sumuštas.

Vilkaviškio rajone socialinės rizikos šeimoje augantis paauglys į Kybartų vaikų globos namus trečią kartą išvežtas pirmadienį.

„Atvažiavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ir kartu su policijos pareigūnais vaiką tiesiog plėšte išplėšė ir išvežė atgal į globos namus. Niekas neklausė, ar tu nori, ar ne, tiesiog pasiėmė vaiką, ir jis pats, ir mama verkė, laikėsi, kad neišvežtų, bet vos ne jėga paėmė ir išvežė“, – piktinasi kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) socialinio darbo vadovė Justina Stakaitytė.

J. Stakaitytės teigimu, netrukus vaikas iš vaikų globos namų trečią kartą pabėgo.

Pirmą kartą atsidūręs globos namuose vaikas buvo sumuštas. Pasak J. Stakaitytės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai net nežinojo, ar dėl sumušimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Du kartus vaikas 26 kilometrus į namus parėjo pėsčiomis. Pirmadienį jis, kišenėje turėdamas kelis eurus, į kaimą parvažiavo autobusu. „Šiandien jis vėl namuose ir vėl slapstosi, tik laiko klausimas, kada bus ketvirtas kartas, aš jau neįsivaizduoju, kokios jėgos čia veikia, kaip tarnybos dirba“, – kalbėjo su šeima dirbanti pašnekovė.

Jos žiniomis, kartą namuose rastas išgėręs sugyventinis, tačiau mama alkoholiu nepiktnaudžiauja, tiesiog turi specialiųjų poreikių ir negalią. Jai sunku pasirūpinti visais namų kampais. Pašnekovės manymu, institucijos eina lengviausiu keliu – paimti ir išvežti.

„Situacija nėra tokia tragiška, kad reikėtų vaiką paimti iš namų ir išvežti į globos instituciją. Mūsų nuomone, reikėtų organizuoti daugiau paslaugų šeimai į namus, reikėtų, kad atsirastų socialinis darbuotojas, kuris ne kartą per savaitę ar dvi patikrina šaldytuvą, bet kad būtų toks darbuotojas, kuris padėtų mamai apsipirkti, apskaičiuoti turimus finansus, tinkamai juos paskirstyti, kad ji taip, kaip reikia, rūpintųsi namais ir vaikais“, – dėstė KOPŽI socialinio darbo vadovė.

J. Stakaitytės žiniomis, berniukas pusantro mėnesio nėjo į mokyklą, tačiau paaiškėjo, kad vaikas padėjo mamai rūpintis namais, apsipirkti, triūsti daržuose. Į mokyklą jis nėjo ne iš piktybinių paskatų. Specialistės teigimu, namuose paauglys tampa savotišku įkaitu – jam reikia slapstytis nuo ieškančių įstaigų, o jis nori būti namie ir padėti mamai.

Jei vaikas negrįš pats, jo vėl važiuos ieškoti

Laikinai Kybartų vaikų globos namams vadovaujanti Nijolė Paleckienė patvirtino, kad minėtas vaikas jau trečią kartą pabėgo iš globos namų.

„Mes jį vakar patys parsivežėme, bet jau šiandien skambino, žadėjo rytoj grįžti. Jau galvojau po pietų mašiną siųsti, jis nemuštas, nieko, vakar prisipažino, kad pamelavo. Atsiprašau, daugiau informacijos neteiksiu, nes man jau nėra kada dirbti“, – kalbėjo N. Paleckienė.

Jos teigimu, vaikas pažadėjo trečiadienį geranoriškai grįžti pats. Jei negrįš, N. Paleckienė vėl „derėsis, važiuos, ieškos“. „Vienintelis jo pasakymas: noriu būti namuose. Atsiprašau, daugiau informacijos neteiksiu“, – sakė laikinoji vaikų globos namų vadovė.

Vilkaviškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Blažaitienė situacijos nekomentavo, nes tam neturi šeimos ar globėjo rašytinio sutikimo.

„Informacijos pateikti negalime, galiu patvirtinti, kad su šita šeima dirbama, stengiamasi, jai padedama, kiek įmanoma, priimami sprendimai, kurie, kiek įmanoma, atitiktų vaiko teises, jo teisėtus interesus ir poreikius“, – kalbėjo R. Blažaitienė.

R. Blažaitienė atsisakė atskleisti, kur šiuo metu yra vaikas. Jos teigimu, globėjas deda pastangas, kad vaikas nenukentėtų.

R. Šalaševičiūtė: globos namai – kraštutinė priemonė

Laikinosios Vaiko gerovės grupės pirmininkė, Seimo narė socialdemokratė Rimantė Šalaševičūtė, sako visą laiką laikiusis principo, kad vaikas turi augti šeimoje. Ne veltui 2007 m. pasiekta, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų po socialinį darbuotoją, kuris dirtų su vaikų turinčiomis šeimomis. Taigi šiandien, sako ji, socialinių darbuotojų skaičius gerokai išaugęs ir būtent šių darbuotojų pareiga padėti šeimoms.

„Jei mama nori, myli vaiką, gali ir pasikeisti. Globos namai – kraštutinė priemonė. Šiuo atveju pati nebendravau su mama, su globos namų darbuotojais, sunku vertinti, tačiau, jei vaikas trečią kartą bėga, vadinasi, ir ten jam nebuvo skirtas tinkamas ir reikiamas dėmesys, jis nesurado užuojautos ir pagalbos. Jeigu iš jo tyčiojasi, jį muša, paprastai tokie faktai pasklinda po visus globos namus, ir globos namai turi imtis tinkamų priemonių“, – kalbėjo buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė.

Jos manymu, globos namuose yra pakankamai etatų, kai kur netgi tiek pat, kiek vaikų, taigi jie turi teikti pagalbą vaikui. „Jeigu vaikas, paauglys, bėga į namus, jam ten geriausia... Galbūt tam tikrais momentais mama ko nors nepadaro ar neskiria dėmesio, bet, jeigu vaikas nori būti namuose, vadinasi, jam nebuvo visiškai blogai. Pas mus dabar nueinama lengviausiu keliu, bet neįvertinama mūsų ekonominė situacija, mentalitetas“, – sakė politikė.

R. Šalaševičiūtės teigimu, vaiką pirmiausia reikia ne iš šeimos paimti, o su šeima dirbti.