NATO vadovas paragino užtikrinti skaidrumą per birželio pabaigoje planuojamas Rusijos ir Kinijos laivynų pratybas Baltijos jūroje bei rugsėjį numatomas Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad“.

Kinų karo laivai

Kinijos žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad trys šios šalies karo laivai netrukus prisidės prie Rusijos laivų ir dalyvaus pratybose prie Sankt Peterburgo ir Karaliaučiaus. Pranešama, kad mokymuose dalyvaus ir kinų sraigtasparniai.

J.Stoltenbergas žurnalistams Jonavos rajone sakė, kad Aljansas atidžiai stebi visą karinę veiklą prie NATO teritorinių vandenų.

„Žinoma, kad mes sekame visas pratybas ir karinį buvimą Baltijos jūroje daugybės šalių, įskaitant Kiniją. Šalys turi teisę mokyti savo pajėgas, bet mums svarbu, kad tai būtų daroma laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir taisyklių“, – sakė J.Stoltenbergas.

Rusija ir Kinija bendras pratybas „Joint Sea“ rengia pakaitomis nuo 2012 metų, bet kai kurie stebėtojai atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūroje jos įvyks prieš pat JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą į Lenkiją.

„Zapad“ mokymai

J.Stoltenbergas teigė, kad NATO taip pat labai atidžiai seks rugsėjį vyksiančius Rusijos ir Baltarusijos karinius mokymus „Zapad“, o klausimus dėl skaidrumo kels per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) bei NATO ir Rusijos atstovų susitikimus.

„Ketiname labai atidžiai sekti ir stebėti „Zapad“ pratybas (...). Raginame Rusiją ir Baltarusiją pagal Vienos dokumentą užtikrinti skaidrumą ir prognozuojamumą. Taip pat dirbame NATO – Rusijos tarybos formate, kad turėtume daugiau skaidrumo tiek dėl karinių pajėgumų, tiek dėl pratybų. Tai svarbu visada, bet ypač šiuo metu, kai matome didesnį karinį buvimą palei mūsų sienas regione“, – kalbėjo NATO vadovas.

Lietuvos karinė žvalgyba teigia, kad per „Zapad“ pratybas Rusija ir Baltarusija simuliuos karinį konfliktą su NATO, per jas galimos provokacijos pasienyje.

Bendroje spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad pajėgumus Rytų Europoje sustiprinusi NATO pademonstravo ryžtą užtikrinti atgrasymą ir gynybą, bet Lietuva sieks dar greitesnio sprendimų priėmimo ir stipresnių oro gynybos pajėgumų regione.

Nauji batalionai

Reaguodama į Rusijos intervenciją Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, NATO šiemet dislokuoja maždaug po tūkstantį karių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

J.Stoltenbergas sakė, kad batalionų dislokavimas siunčia tvirtą signalą dėl NATO kolektyvinės gynybos principo.

Savaitgalį lietuvių, lenkų, amerikiečių ir britų kariai pirmą kartą treniravosi ginti vadinamąjį Suvalkų koridorių – pasienio ruožą, kuriuo krizės atveju Baltijos šalis galėtų pasiekti parama iš Lenkijos.

Rusija tikina neturinti jokių teritorinių ambicijų ir kaltina NATO, esą siųsdama karius į rytų Europą ji pažeidžia nusistovėjusią jėgų pusiausvyrą.