Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis įtaria siekį iš pareigų pašalinti komisijos pirmininką, konservatorių Mykolą Majauską. Pastarasis, norėdamas išgelbėti komisiją, įteikė Seimo pirmininkui atsistatydinimo pareiškimą.
R. Karbauskio užmojai performuoti komisiją ir teiginiai, kad smurtas svarbiau nei savižudybės, papiktino nevyriausybinių organizacijų atstovus, kuriems svarbi psichologinė visuomenės sveikata.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nida Žemaitienė socialiniame tinkle rašė tokį žingsnį vertinanti kaip ėjimą atgalios.
„Jei M. Majausko vadovaujama komisija bus išardyta, sunkiai pajudėjęs vežimas sustos. Nori ar nenori, peršasi mintis, kad rimto šios problemos sprendimo kažkam labai nesinori. Niekaip nesuprantu, kam reikia ardyti komisiją, kuri iki šiol aktyviai dalyvavo smurto problemų sprendime... Tokį žingsnį vertinčiau kaip žingsnį atgal", - rašė psichologė.
„Vaikų linijos" vadovas Robertas Povilaitis irgi nesuprato tokio komisijos performavimo priežasčių.
„Savižudybių ir smurto prevencijos komisija Seime man yra pavyzdys kaip turėtų atrodyti parlamentinė kontrolė. Esminių klausimų aštrus kėlimas ir atsakymų iš atsakingų institucijų reikalavimas. Aš neatsimenu kur taip aštriai būtų keliami psichikos sveikatos klausimai", - rašė R. Povilaitis.
Psichologas-psichoterapeutas Paulius Skruibis sako, kad tai labai prastas ženklas. Jis ironiškai pastebėjo, kad su šiuo sprendimus šalyje keičiasi požiūris, jog savižudybės nėra taip ir svarbu.
„Labai prastas ženklas. Pabandžius iš esmės judinti psichikos sveikatos klausimus, atoveiksmio ilgai laukti nereikia. Per daug suinteresuotų, kad čia niekas nesikeistų – toliau dominuotų vaistai, didelės psichiatrijos ligoninės ir abejingumas. M. Majauskas ir jo kolegų iš savižudybių ir smurto prevencijos komisijos veikla buvo viena iš labai retų prošvaisčių, kad Lietuvoje pagaliau rimtai pradėta žiūrėti į savižudybių prevenciją politiniu lygmeniu. Taip suprantu, kad ją keičia požiūris, jog savižudybės netgi nėra tokia jau svarbi problema (tris dešimtmečius vieni didžiausių rodiklių pasaulyje!)", - apgailestavo P. Skruibis.
Psichologė iš Kupiškio: norisi pagalvoti apie protestą
Psichologė Valija Šap, kuri yra Kupiškio iniciatyvos koordinatorė, socialiniame tinkle rašė nepriklausanti jokiai politinei partijai, bet nebegalinti nerašyti, ką galvoja. Ji kreipėsi tiesiai į R. Karbauskį, paminėdama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistiką.
„Noriu pasakyti, kad 2012-2016 m. Lietuvoje nusižudė 4651 žmogus. 1 savižudybė paliečia apie 10 su juo susijusiu žmonių, pagal PSO duomenis kiekvienai savižudybei tenka apie 20 mėginimų žudytis, kiek ketinimų - sunku suskaičiuoti, bet gerokai daugiau nei mėginimų, nors ir be jų jau susidaro 144 181 Lietuvos gyventojas. Tai per mažo reikšmingumo problema? Kokiais duomenimis vadovaujantis teigiama, kad smurtas yra viena esminių savižudybių priežasčių?", - pasipiktino V. Šap.
„Iš šios pozicijos tik matome, kad dar viena mūsų šalies valdžia savižudybių problemos nepasirengusi spręsti. O gal nepasirengusi priimti, palaikyti ir toleruoti tų, kurie sprendžia? Gal jau nebeplėskite komisijų, o raginkite dirbti tas, kurios sukurtos?" - klausė psichologė.
Ji sako niekada nedalyvavusi jokiame pikete ar protesto akcijoje, bet, pasak specialistės, panašu, kad jau ateina laikas apie tai pagalvoti.
Stebisi R. Karbauskio argumentais
Vilniaus psichikos sveikatos centro psichologė Jurgita Rimkevičienė rašė, kad jai tai viena žinių, dėl kurių nusvyrą rankos.
„Savižudybių ir smurto komisija, kuri išties ėmėsi aktyvios veiklos ir aktyviai kėlė skaudžius, opius ir sudėtingus klausimus, staiga tampa „performuotina". Nes jei kas nors veikia gerai, tą reikia keisti?", - stebėjosi psichologė.
„O argumentai itin keisti - smurto problema opesnė nei savižudybių, tą pagrindžiant kažkokias neaiškiais skaičiais, turbūt iš žvaigždžių išskaitytas. Jei statistiškai: dėl smurto (žmogžudystės) pernai mirė 100 žmonių; dėl savižudybės - 823. Taip, smurtas paliečia žmones ne tik tais atvejais, kai žmogus nužudomas, tačiau savižudybės problemos masto irgi negalime vertinti tik pagal tai, kiek žmonių nusižudo, tad jei lyginam, tai lyginkim tapačius dalykus. Ir nesimojuokim iš lubų ištrauktais skaičiais", - rašė J. Rimkevičienė.
Pasak jos, išsakyti argumentai dėl komisijos performavimo sako tik viena: nebekreipkime dėmesio į savižudybių problemą.
Pasipiktinimą išsakė ir Lietuvos psichologijos studentų asociacija.