Kaip tai galėtų įvykti? R. Karbauskio nuomone, yra tik vienas receptas: politikams visiškai nesikišti į darbo santykius ir viską palikti darbuotojams su darbdaviais. Darbuotojų galią jis tikisi sustiprinti stiprindamas profesines sąjungas. Politikas nė nesutiko diskutuoti apie Darbo kodekso turinį, kaip keisis darbo sąlygos darbuotojams nuo liepos mėnesio.
„Šiuo požiūriu turinys, kaip toks, yra susitarimo klausimas – darbdavių ir darbuotojų Trišalėje taryboje. Dėl to mes stengiamės nediskutuoti apie turinį“, - sako R. Karbauskis, viešėjęs DELFI TV studijoje.
Taip politikas atsakė į klausimą apie Darbo kodekse atsiradusią nuostatą keisti darbo sutarties sąlygas darbdavio valia: darbuotojo nesutikimas gali tapti pagrindu atleisti jį iš darbo įspėjus prieš 2 savaites ar 1 mėnesį ir išmokėjus 2 savaičių ar 2 mėnesių išeitinę kompensaciją, priklausomai nuo stažo.
„Jeigu kažkurios pozicijos veiks ne taip, kaip mes tikimės visumoje, ir darys įtaką darbo santykiams, gali būti įsikišimas aktyvesnis Seimo ir Vyriausybės, bet šiandien negalima sakyti, kad kažkas veiks ne taip. Aš nenoriu veltis į diskusiją apie turinį", - aiškino politikas.
R. Karbauskis teigė, kad pagrindinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasiekimas – „turgaus“ panaikinimas Seime, kai skirtingos interesų grupės stengėsi daryti įtaką Seimo nariams.
„Iš darbo santykių mes tokiu būdu pašalinome politikus", - džiaugėsi R. Karbauskis.
Jo manymu, diskusijos perkėlimas į Trišalę tarybą pasiteisino, bet nesureikšmino ir fakto, jog keletui pataisų Seime buvo pritarta be Trišalės tarybos palaiminimo. Pasak R. Karbauskio, valstiečiai dėl to nekalti, nes už tai vis tiek būtų balsavusi opozicija ir koalicijos partneriai socialdemokratai.
Paklaustas, ar Darbo kodeksas bus peržiūrimas, jeigu po metų paaiškėtų, kad emigracija neslopsta, o darbo užmokestis neauga arba auga pernelyg menkai, R. Karbauskis teigė neįsivaizduojantis, kad tai galėtų priklausyti nuo Darbo kodekso.
„Aš neįsivaizduoju, kaip tai galėtų veikti neigiamai. Nes turi būti kiti faktoriai, kurie veiktų tuos procesus – palaikytų arba stiprintų emigraciją. Tai yra kažkokia pasaulinė krizė, dar kažkas turi atsitikti, bet kad darbo santykiuose dėl Darbo kodekso galėtų įvykti pablogėjimas kažkoks ar emigracijos srautų padidėjimas, to neatsitiks", - sakė politikas.
Pasak R. Karbauskio, geriausia darbo užmokesčio didinimo strategija – profsąjungų stiprinimas.
Neigia, kad palengvės darbuotojų atleidimas
R. Karbauskis taip pat neigia teiginį, kad nuo liepos įsigaliosiantis Darbo kodeksas palengvins darbuotojų atleidimą.
Naujame Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojas apie atleidimą iš darbo ne dėl savo kaltės turi būti įspėjamas prieš 2 savaites arba 1 mėnesį, jam turi būti išmokama 2 savaičių arba 2 mėnesių išeitinė išmoka – priklausomai nuo to, ar dirbta ilgiau nei metus, ar trumpiau.
R. Karbauskis: Jūsų teiginys, kad Seimas palengvino darbuotojų atleidimą, yra neteisingas.
Klausimas: Kodėl?
R. Karbauskis: Man taip atrodo.
Klausimas: O galite pagrįsti?
R. Karbauskis: Aš noriu pasakyti viena, kad derėjosi profsąjungos su darbdaviais dėl visų punktų, kurie jiems atrodė svarbūs. Tuos, dėl kurių susiderėjo, mes pakeitėme, dėl tų, kurių galbūt jie nespėjo... Neturiu informacijos, ko jie nespėjo, bet tą jie padarys artimiausiu metu, jeigu norės.
Klausimas: Kodėl neteisingas teiginys?
R. Karbauskis: Dėl to, kad informacijos tokios, kad palengvėjo atleidimas, kad mes padarėm kažką tokio kad palengvintų, iš profsąjungų mes neturim.
Klausimas: Aš priminsiu kad sutrumpėjo įspėjimo terminai ir sumažėjo išeitinės išmokos. O tai nėra lengvesnis atleidimas?
R. Karbauskis: Yra kiti sprendimai, kurie šituos dalykus kompensuoja.
Klausimas: Pavyzdžiui?
R. Karbauskis: Yra kuriamas fondas ir taip toliau. Paprasčiausiai yra sprendimai, kurie garantijas ne mažina, o palieka. Aš tiesiog dar grįšiu prie to, kad jeigu 10-20 metų perspektyvoje mes galėsime gyventi be Darbo kodekso ir visi santykiai darbuotojų ir darbdavių bus sprendžiami jų tarpusavio derybų būdu, tai mes turėsime ir normalius atlyginimus, ir mažesnę migraciją, ir neturėsim tų bėdų, kurias dabar turime dėl to, kad kai kad politikai kišasi į tai, į ką nereikėtų kištis.
Kainų kilimą nurašė eurui
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas, be kita ko, yra tikras, kad atlyginimai Lietuvoje turi kilti taip pat, kaip kilo ir kainos Lietuvoje po euro įvedimo 2015 m.
„Tai gal buvo neišvengiamas sprendimas, bet ką jis padarė: jis kelis skyrius padidino produktų kainas, jis padarė, kad mes padidinom įsipareigojimus, kurie šiandien dienai neleidžia mums elgtis truputį kitaip“, - teigė politikas.
R. Karbauskis aiškino, kad Vyriausybė ketina sukrapštyti 0,5 mlrd. eurų skurdo mažinimui, bet apgailestavo, jog Lietuva negali panaudoti pajamų surinkimo perviršiu skurdo mažinimui, nes esą visi pinigai nukeliauja valstybės skolos aptarnavimui.
„Lietuvos gyventojams reikėtų pasakyti, kad mes visi dirbdami ir mokėdami mokesčius mažiname Lietuvos skolą keliais procentais“, - teigia R. Karbauskis, pridurdamas, kad tai lemia, jog susidūrę su krize dabar, ją išgyventume lengviau.
Lietuvos valstybės skola 2017 m. sudarys 43,5 proc. prognozuojamo BVP. Tai viena mažiausių skolų.
Kalbėdamas apie mokesčių pertvarką R. Karbauskis sako, kad pateikti pasiūlymai negali būti vertinami kaip galutiniai,nes jie tiesiog buvo pateikti diskusijai. Paklaustas, kodėl atsisakyta idėjos sujungti darbdavio ir darbuotojo įmokas „Sodrai“, R. Karbauskis minėjo finansų ministro Viliaus Šapokos teiginį, esą tai nėra paplitusi praktika.