Pavyzdžiui, Vyriausybė pasiūlė 100 eurų „Sodros“ įmokų neapmokestinimą mažiausiai uždirbantiems. Tai reiškia, kad „Sodros“ įmokos būtų mokamos ne nuo 380 eurų, bet nuo 280 eurų. Tačiau iš šios lengvatos 31 eurą išloš darbdavys, o 9 eurus – darbuotojas.

Vyriausybė pasiūlė sugrįžti prie pernai metų pabaigoje atsisakytų „Sodros“ įmokų lubų ir nustatyti jas ties 120-ies vidutinių mėnesio darbo užmokesčių lygiu per metus. Tai reiškia, kad mažiau įmokų tektų mokėti tiems, kurie per mėnesį gauna apie 8200 eurų bruto atlyginimo ir daugiau.

Tokių žmonių tikrai nėra daug: „Sodros“ duomenimis, uždirbančių daugiau nei 5001 euras per mėnesį yra 4,51 tūkst. žmonių. Tačiau bet kuriuo atveju įmokų lubų nustatymas yra naudingas žmonėms, gaunantiems itin dideles pajamas.

Mokesčių pertvarka valdantieji taip pat siūlo vaiko pinigus, kurie už pirmą ir antrą vaikus siektų po 30 eurų, o už trečią ir kitus vaikus – po 75 eurus bei ketina didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų.

Iš esmės tai prisidėtų prie vaikų turinčių ir mažas pajamas gaunančių šeimų gerovės, jei tuo pat metu nebūtų atsisakoma pridėtinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) ir nebūtų išnykusi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui ir karštam vandeniui.

Seimo narė Aušra Maldeikienė pastebi, jog tai tiesiog skurdaus sluoksnio rėmimas, bet ne pačių turtingiausių, o vidurinės klasės sąskaita.

Vyriausybė taip pat rėmė ir liberalesnio Darbo kodekso įtvirtinimą – būtinai tik su tomis pataisomis, dėl kurių susitarta Trišalėje taryboje. Tiesa, kelios pataisos vis tik prasprūdo Seime ne Tršalės tarybos palaiminimo.

Kaip sako Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys, dėl kai kurių nuostatų darbuotojai ir darbdaviai susitarti tiesiog negali, todėl Vyriausybė, jo nuomone, turėjo stoti silpnesniųjų pusėn – dirbančiųjų.

Bet premjeras argumentuoja, kad Lietuvai būtina reikia pritraukti investicijų ir gerai apmokamų darbo vietų, o liberalesnis Darbo kodeksas su pataisomis tam esą pasitarnaus.

Ar tai reiškia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimus laimėjo turėdama vieną tapatybę, o paskui ją pakeitė?

Kritikos punktai Vyriausybei:

- dėl PVM lengvatos šildymui ir karštam vandeniui panaikinimo nuo 2017 m. birželio 1 d., teigiama, kad tai padidins pašalpų prašančių žmonių skaičių;

- dėl siūlymo atlaisvinti 100 Eur „Sodros“ įmokoms (įmokos būtų mokamos ne nuo 380 Eur, o nuo 280 Eur); teigiama, kad nesujungus darbdavio ir darbuotojo mokamų įmokų iš to 31 Eur išloš darbdavys ir 9 eurus darbuotojas;

- dėl siūlymo įvesti „Sodros“ lubas pajamoms, viršijančioms 120 VDU per metus;

- dėl liberalaus Darbo kodekso, palengvinančio darbuotojų atleidimą, rėmimo.

P. Urbšys: jei taip – nė nepajusime, kaip prarasime pasitikėjimą

Pirmasis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deklaracijų ir veiksmų dualizmą viešai įvardijo šios frakcijos narys P. Urbšys šių metų balandžio mėnesį pripažinęs, kad įtampa tarp dviejų galvų – Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio – yra tikra.

Seimo narys tuomet konstatavo, kad per rinkimus skirtumas tarp partijos narių ir nepartinių kandidatų nuostatų buvo naudingas: rinkėjai balsavo už valstiečius žaliuosius, bet kiekvienas matė tai, ką norėjo matyti: kas tradicinių vertybių puoselėtojus, kas proveržio specialistus.

Pasak Seimo nario, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa buvo orientuota į tradicinių vertybių saugojimą ir socialinį jautrumą.

Povilas Urbšys

„Dabar mes matome tai, kad S. Skvernelis ir jo aplinka yra liberalių nuostatų sprendžiant tam tikras problemas“, - sakė P. Urbšys.

Panašiai P. Urbšys teigia ir dabar: „Politinės kampanijos metu mes savo tapatybę konstravome taip: buvome kairioji politinė jėga, kas susiję su socialinio teisingumo klausimais, ir dešinioji politinė jėga kalbant apie tradicinių vertybių saugojimą – kalbu apie šeimą, valstybinę kalbą ir panašiai. Manau, kad tai lėmė, jog mus pasirinko tiek žmonės iš kairiojo elektorato, tiek iš dešiniojo“.

Pašnekovo manymu, valstiečiams būtų labai svarbu nesunaikinti šios tapatybės. „Mes turime preciziškai saugoti tai, ką žadėjome žmonėms“, - mano P. Urbšys.

Tačiau jis mato, kad ne visais klausimais laikomasi priešrinkiminių pažadų. Pavyzdžiu, jam buvo nesuprantama, kodėl Valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš pradžių nenorėjo įtraukti į Darbo kodeksą darbuotojams naudingų pataisų, dėl kurių darbdaviai ir darbuotojai Trišalėje taryboje liko priešingose barikadų pusėse.

Politikas kalba apie 3 pataisas: pirma, apie draudžiamus veiksmus darbdaviui streiko metu, kad šis negalėtų priimti naujų darbuotojų, antra, apie apsaugą nuo atleidimo darbo ginčo metu ne tik profsąjungos ar darbo tarybos pirmininkui, bet visai darbo tarybai ar profsąjungos valdymo organų nariams, trečia, apie kompensavimą sudarius nekonkuravimo susitarimą darbo santykių metu.

Galiausiai, Seime buvo priimtos 2 darbuotojams naudingos pataisos, nesutartos Trišalėje taryboje, dar vienai pritarta iš dalies.

Prieš pataisų priėmimą P. Urbšys baiminosi, kad net ir šios pataisos gali nepraeiti.

„Jei mes nusiplausime rankas ir pasakysime, kad, deja, dėl to nesutarta Trišalėje taryboje, tai bus signalas elektoratui, kuris mus pasirinko dėl socialinio teisingumo, kad mes jį išduodame“, - prieš priimant Darbo kodekso pataisas sakė P. Urbšys.

Po balsavimo politikas sakė, kad situacija nėra bloga, bet Valstiečių ir žaliųjų sąjungos svyravimas dėl darbuotojų teisių apsaugos visuomenės sudarė pretekstą oponentams kalbėti, kad valstiečiai traukiasi nuo rinkimų nuostatų.

Kalbėdamas apie mokesčių pertvarką P. Urbšys teigia, kad ji turėjo būti orientuota į socialiai pažeidžiamą žmogų: „Mes turime aiškiai matyti, kiek ir kam padidėja mokestinė našta, ir ar tas padidėjimas nepalies smulkaus ir vidutinio verslo“.

Politiko manymu, valstiečiai žalieji taip pat privalo aiškiai pasakyti, kodėl norima naikinti kai kurias lengvatas žemės ūkiui, mat tai yra tarsi pagrindinė rėmėjų bazė.

„Kitaip politinė jėga gali prarasti vieną iš pagrindinių rėmėjų. Jeigu mes orientavomės į socialiai pažeidžiamą žmogų, smulkų ir vidutinį verslą, į žemės ūkio sektorių, bet mūsų reformos pažeis jų interesus, spręs vienų problemas – kitų sąskaita, tai mes galime nė nepajusti kaip prarasime pasitikėjimą“, - sako P. Urbšys.

Jie klasikiniai populistai

Mišrios Seimo grupės narė, ekonomistė Aušra Maldeikienė teiginį apie kairiąją valstiečių darbotvarkę atmeta. Jos manymu, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga į rinkimus ėjo kaip įprasta populistinė partija, nusitaikiusi į plačiausią rinkėjų ratą. Kartais tokio tipo partijos vadinamos catch-all partijomis.

„Jie visiški klasikiniai populistai“, - sako A. Maldeikienė.

„Jų darbas yra susitelkti į naivios rinkėjų grupės kūrimą nuolat kartojant, kad rūpinasi labiausiai vargstančiais. O tada išaiškėja, kad labiausiai vargstantys žmonės yra su minimalia alga, kuriems jie duos dideles pašalpas. Situacija galiausiai baisis tuo, kad tie, kurie gauna vidutines pajamas, į rankas gaus mažiau“, - mano Seimo narė.

Aušra Maldeikienė

Politikė pabrėžia, kad valstiečiai žalieji savo pertvarkomis neliečia „viršaus“ ir vykdo neoliberalią darbotvarkę.

„Neoliberali darbotvarkė būdinga Baltijos šalims, kitos postsocialistinės šalys taip nesielgia“, - sako A. Maldeikienė, pabrėžusi, kad iš Baltijos valstybių Lietuva ir Latvija yra ryškiausi neoliberalios darbotvarkės pavyzdžiai, mat Estija išlaikė tam tikrą balansą.

Seimo narė teigia mananti, kad dabartinė valdžia klausimus sprendžia lengviausiu keliu: pavyzdžiui, Darbo kodekso nuostatos priartinamos prie tikrovės, kurioje išeitinės išmokos yra mokamos retai arba nebūna didelės.

„Gal reiktų paieškoti toje tikrovėje atsvarų, kad tikrovė keistųsi, o tada jau įteisinti naują Darbo kodeksą? Jis tiesiog įteisina esamą tikrovę“, - teigia politikė.

A. Maldeikienė taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės pateikta mokesčių pertvarka išties orientuota į skurdžiausią sluoksnį, bet ji skurdina vidurinį sluoksnį.

Pavyzdžiui, Vyriausybės pateikta lentelė rodo, kad 3 vaikus auginanti šeima, kurios abu suaugusieji uždirba po vidutinį atlyginimą (822 Eur „ant popieriaus“) po visų mokesčių pakeitimų – NPD didinimo, PNPD panaikinimo ir vaiko pinigų įvedimo – išloš 21 eurą per mėnesį.

Kaip keisis šeimų su vaikais padėtis įvedus vaiko pinigus ir atsisakius PNPD

Tačiau tai pačiai šeimai panaikinta PVM lengvata šildymui ir karštam vandeniui. Tikėtina, kad tokia šeima ne tik kad neišloš, bet veikiausiai net praras pinigų ir galbūt bus priversta prašyti pašalpų iš savivaldybės arba ieškos papildomo darbo, neskirs laiko šeimai, persidirbs. Tokių žmonių situacija, anot politikės, tampa blogesnė nei tų, kurie gauna vos minimalią algą.

„Čia gi totalus skurdas“, - piktinosi A. Maldeikienė.

„Viskas nukreipta į galutinį vidurinio sluoksnio išsunkimą, viskas, ką jie daro, yra skirta pažeminti viduriniam sluoksniui“, - reziumuoja politikė.

Jos manymu, vidurinio sluoksnio pajamos vienam asmeniui šeimoje turi tilpti į 1200-3000 eurų „ant popieriaus“. „Aš labai mėgstu kalbėti realiai. Tai realiai vidurinės klasės jau nėra, o dabar nebus visiškai“, - sako A. Maldeikienė.

Kokie yra valstiečių rinkėjai?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad porinkiminėje apklausoje valstiečių rinkėjai save apibūdino kaip esančius „arčiau centro“.

„Mes turėjome skalę nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia kairiąsias pažiūras, o 10 – dešiniąsias, tai Lietuvos gyventojų vidurkis yra apie 5, o valstiečių rinkėjų – irgi beveik 5. Jie save suvokia centre. Galima sakyti, kad ir kitų partijų rinkėjai gal suvokia save centre, bet socdemų rinkėjai vidutiniškai mato save kairiau (vidurkis – mažiau nei 4), Tėvynės sąjungos rinkėjai save aiškiai suvokia dešinėje“, - pasakoja politologas.

Mažvydas Jastramskis

M. Jastramskis pripažįsta, kad tai, kaip rinkėjai įsivaizduoja savo pažiūras, yra labai subjektyvu, bet panagrinėjus, kaip rinkėjai atsako į klausimus apie ekonomiką, susidaro prieštaringas vaizdas: tas pats žmogus gali remti kuo didesnę paramą skurstantiems, bet jokiu būdu nesutikti, kad didėtų mokesčiai.

„Prielaida, kad Lietuvos rinkėjai yra kairesni ar dešinesni nėra visiškai teisinga, kadangi iš atsakymų į ideologinius klausimus matyti, jog žmonės tiesiog nori, kad valdžia spręstų problemas. Jie nesuvokia, kad tam, jog būtų daugiau socialinių paslaugų, reiktų didinti mokesčius“, - sako politologas.

Pavyzdžiui, 68 proc. respondentų sutiko, kad minimali alga turi būti didinama. Taip manė ir apie 70 proc. valstiečių rinkėjų. Klausiami apie lengvesnį darbuotojų atleidimą, dauguma apklaustųjų šiuo klausimu buvo priešiški, išskyrus dalį liberalų rinkėjų, kurie sutiko su tokia galimybe.

„Valstiečių rinkėjai yra kaip ir dauguma Lietuvos rinkėjų“, - sako M. Jastramskis.