Siekia išvengti atsakomybės
Praėjusį ketvirtadienį teismas nusprendė patenkinti Generalinės prokuratūros prašymą ir perduoti I.Babenką Rusijai. Nuosprendis apskųstas. I.Babenka tikisi, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikins Vilniaus apygardos teismo nutartį jį išduoti Rusijai. Kaimyninėje šalyje bankininkas kaltinamas 333 mln. rublių iššvaistymu ir pinigų pasisavinimu.
Suprasdamas, kad aukštesnės instancijos teismo sprendimas gali būti nepalankus, I.Babenka ir kitais būdais siekia užsitikrinti teisę likti Lietuvoje. Jis prabilo apie galimybę prašyti politinio prieglobsčio: “Manau, turiu likti Lietuvoje, nes čia gimiau, čia palaidota mano motina, mane daug kas sieja su tėvyne. Be to, moku kalbėti ir rašyti lietuviškai. Turiu rankas, gal ne visiškai tuščią galvą, išsilavinimą - galėčiau gyventi kaip visi civilizuoti žmonės”.
Migracijos departamento prie VRM pareigūnai kol kas skeptiškai vertina I.Babenkos prašymą, nes ir ankstesnieji nusikalstama veika įtartų užsienio valstybių piliečių prašymai nebūdavo tenkinami. “Negaliu teikti konkrečių pavardžių, nes kiekvieno asmens duomenys - įslaptinti. Galiu patvirtinti, kad dauguma prieglobsčio prašytojų iš ekonomiškai stiprių valstybių likti Lietuvoje siekia norėdami išvengti teisinės atsakomybės savo šalyje. Tokių asmenų prašymai paprastai išnagrinėjami labai greitai, o atsakymas būna neigiamas”, - teigė Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Valiulis.
Nė vienas Migracijos departamento pareigūnas oficialiai neprognozuoja, ar I.Babenkos prašymas bus patenkintas, tačiau oficialiai užsimena, kad greičiausiai jis bus atmestas, nes iki šiol nei Rusijos bankininko advokatas, nei pats I.Babenka teismui nesugebėjo įrodyti, kad jam iškelti kaltinimai - politiniai.
Gyveno užsiūta burna
Iki šiol kitose šalyse sunkius nusikaltimus įvykdę asmenys Lietuvoje retai gaudavo politinį prieglobstį. Prieš kurį laiką Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje apgyvendinto azerbaidžaniečio Ibrahimo Gulijevo skundą dėl atsisakymo suteikti jam prieglobstį Lietuvoje.
Pavojingu valstybei pripažintas I.Gulijevas teismui buvo apskundęs Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jam politinio prieglobsčio. Skundas buvo nagrinėjamas uždaruose teismo posėdžiuose.
Siekdamas likti Lietuvoje, azerbaidžanietis žvejybiniu valu buvo užsisiuvęs burną ir paskelbęs bado akciją, tačiau valgyti ir kalbėti jis galėjo, nes valu buvo sukabinti tik lūpų kampučiai.
Vėliau jis nusprendė, kad gyventi užsiūta burna - labai nepatogu, ir akciją nutraukė. Pats azerbaidžanietis teigė neketinąs išvykti iš Lietuvos ir norįs čia gyventi su savo žmona ir vaikais. Tačiau anksčiau teismui pripažinus I.Gulijevą pavojų valstybei ir viešajai tvarkai keliančiu asmeniu, suteikti jam prieglobstį Lietuvoje atsisakyta.
Lietuvoje politinio prieglobsčio yra prašę ir Australijoje, Rusijoje, Lenkijoje nusikaltimus įvykdę tų šalių piliečiai. “Tokiu būdu jie stengiasi išvengti bausmių savo šalyse”, - pastebėjo G.Valiulis. Jo teigimu, pastaraisiais metais neretai tenka nagrinėti tokių žmonių prašymus.
Priglaustas Čečėnijos vyriausybės pareigūnas
“Daugelis prieglobsčio prašytojų bijo būti persekiojami savo šalyje. Neretai į Lietuvą atvyksta asmenys, siekiantys pagerinti savo gyvenimą, tačiau jiems Lietuva - tik tarpinė valstybė į Vakarų Europą”, - pastebėjo G.Valiulis. Vis dėlto dalis jų nusprendžia likti Lietuvoje ir prašyti politinio prieglobsčio. “Didžioji jų dalis - paprasti žmonės, nežinomi savo šalių plačiajai visuomenei”, - pastebėjo Migracijos departamento pareigūnas. “Kauno dienos” žiniomis, Lietuvoje politinio prieglobsčio prašė vienintelis aukštas pogrindinės Čečėnijos vyriausybės pareigūnas - buvęs vidaus reikalų viceministras Salanbekas Chačukajevas. Savo prašyme buvęs oficialus Čečėnijos pareigūnas nurodė, kad jam gresia rimtas pavojus.
Jis neketino išvykti iš tėvynės, tačiau, sužinojęs, kad yra ieškomas Rusijos specialiųjų tarnybų, kitos išeities neturėjo.
1994 metais prasidėjus karui, S.Chačukajevas kartu su grupe bendraminčių įkūrė pogrindinę Vidaus reikalų ministeriją. “1996 metų rugpjūtį išėjus Rusijos kariuomenei, pradėjome atkurti ministeriją, tačiau 1999-aisiais, Rusijai pradėjus antrąjį karą su Čečėnija, vėl teko veikti nelegaliai. Tada kuravau Ačchoj Martano ir Urus Martano rajonus. Viskas, kas vyko Ingušijos teritorijoje, - mitingai, suvažiavimai, bado akcijos - buvo susiję su mūsų veikla”, - yra sakęs S.Chačukajevas.
Migracijos departamentas tuomet nusprendė, kad čečėno prašymas - pagrįstas, ir jam suteiktas politinis prieglobstis. 2004 metais ilgam laikui likti Lietuvoje leista net 12 čečėnų tautybės rusų, daugiau nei 300 suteiktas laikinas prieglobstis.
“Žymūs politikai ar verslininkai prieglobsčio Lietuvoje prašo itin retai. Paprastai jie kreipiasi į Vakarų Europos valstybes. Pabėgėliai mano, jog kitos šalys juos gins labiau nei Lietuva. Nors, mūsų šaliai tapus ES nare, ir Lietuvoje jie gautų tokias pačias garantijas, kaip ir kitose ES valstybėse”, - pastebėjo Migracijos departamento vyriausiasis specialistas G.Valiulis.
Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro koordinatorius Lietuvoje Vladimiras Siniovas pastebi, kad įtakingi asmenys Vakarų Europos valstybes renkasi todėl, kad tose šalyse prieglobsčio prašytojai nėra sulaikomi.
Likti siekia ir ES piliečiai
Pasitaiko atvejų, kai prieglobsčio prašo ir ES šalių piliečiai, tačiau, anot Migracijos departamento pareigūnų, jie paprastai pateikia keistokus argumentus. Kartais tokiems prašytojams diagnozuojami psichikos sutrikimai. Prieš kelerius metus Kaune politinio prieglobsčio pasiprašė 37 metų Suomijos pilietis Ari Peka Hypola.
A.P.Hypola ketino atsisakyti Suomijos pilietybės ir norėjo gauti lietuvišką pasą. Suomijos sostinės Helsinkio gyventojas buvo įsitikinęs, kad Lietuva yra daug demokratiškesnė valstybė negu Suomija: “Suomijoje žmonės toli gražu nėra tokie laisvi, kaip nori užsieniui pavaizduoti šalies valdžia. Su manimi ten buvo elgiamasi taip, kaip sovietų laikais buvo elgiamasi su žmonėmis, dievinusiais Vakarus”.
A.Hypola tėvynėje 12 kartų buvo patekęs į psichiatrų rankas. Medikams diagnozavus maniją, A.P.Hypola beveik ketverius metus praleido įvairiose ligoninėse. A.P.Hypola vėliau savo planų atsisakė ir pranešė ketinąs dviračiu važiuoti į Slovėniją. Politinio prieglobsčio jis ketino prašyti šioje šalyje.
Per pastaruosius metus politinio prieglobsčio Lietuvoje yra prašę po vieną Lenkijos, Australijos, keli Ukrainos piliečiai. Politiškai ir ekonomiškai stabilių šalių piliečių prašymai paprastai netenkinami.
Kai kurie sugeba įsikurti
Specialistai sako, kad tik dalis politinį prieglobstį gavusių asmenų prisitaiko Lietuvoje. “Kauno diena” rašė apie dvidešimt devynerių afganistanietį Ghulaurą Rabanį Rahamatą,kuris mūsų šalyje jau aštunti metai. Afganistaną jis paliko vienas, Lietuvoje atsidūrė atsitiktinai. Rukloje jis susipažino su būsima žmona, kuri čia taip pat ieškojo politinio prieglobsčio. G.R.Rahamatas prieš kelerius metus įsikūrė Jonavoje, su taip pat politinį prieglobstį gavusia afganistaniete susirado darbus. G.R.Rahamatas yra Pabėgėlių centro socialinis darbuotojas, o jo žmona augina vaikus ir kartais vertėjauja Migracijos departamentui.
Dvidešimt penkerių metų Samarodinas Amanulahas jau pusmetį gyvena Lietuvoje, mėnesį dirbo virėju viename Vokietijos restoranų. Neturintis reikalingų dokumentų jis buvo deportuotas į mūsų šalį, nes duomenų bazėje ji buvo nurodyta kaip paskutinė registracijos vieta.
Anot Migracijos departamento pareigūnų, tai - būdingiausi politinį prieglobstį Lietuvoje gavusių asmenų portretai. “Gaila, kad tik dalis sugeba įsikurti”, - apgailestavo Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro koordinatorius Lietuvoje V.Siniovas.
Pastaraisiais metais politinio prieglobsčio prašančiųjų mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai siejama su tokių valstybių kaip Irakas, Afganistanas demokratizavimu. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu dažniausiai prieglobsčio Vakarų Europos šalyse prašo čečėnų tautybės Rusijos piliečiai.