Taip jis kalbėjo trečiadienį M. Basčio apkaltos komisijai nusprendus, kad parlamentarui yra pagrindas pradėti apkaltos procesą dėl šiurkštaus priesaikos sulaužymo.

„Mes jau su Mindaugu kalbėjome ir tuos pasiūlymus partija jam yra išsakiusi, kad jis galėjo pasinaudoti teise atsisakyti mandato jau gerokai anksčiau, nesukeldamas tiek ažiotažo nei partijai, nei sau“, – BNS sakė G. Paluckas.

Jis pridūrė detaliau M. Basčio apkaltos aplinkybių nekomentuosiantis.

„Šiandien mes komisijos išvadų niekaip nekomentuosime, nes dėl jų jau pradėjo ginčytis ir konstitucinės teisės specialistai. Mes tikrai norime išvengti bet kokių tolesnių insinuacijų, Konstitucinis Teismas apie tai pasisakys“, – teigė politikas.

„Jeigu šis klausimas pasieks Seimo salę balsavimui, tai frakcija spręs, ar apskritai dalyvauti balsavime, kad vėl nebūtų įvairiausių samprotavimų, jog čia savi gina savus bet kokia kaina“, – tvirtino jis.

Šiuo metu apkaltos komisijos svarstomame dokumento projekte nurodoma, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai pernai spalį pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija „nuslėpė savo ryšius su (buvusiu KGB darbuotoju) Piotru Vojeika“.

Anot projekto, M. Bastys taip „nebūdamas iki galo sąžiningas, kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui, taip pažeidžiant valstybės interesus apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo ir paminant valstybės paslapties konstitucinę reikšmę“.

Taip pat M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kai šiemet kovo 3 dieną Valstybės saugumo departamento apklausų metu bei kovą–balandį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių metu „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo P.Vojeikos darbą KGB“.

Taip pat išvados projekte teigiama, kad Seimo narys šiurkščiai sulaužė priesaiką, nes tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais. Anot išvados projekto, tokiu būdu jis padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus Lietuvoje, kurie buvo nukreipti į Lietuvos energetinės nepriklausomybės mažinimą, taip „pats veikdamas prieš Lietuvos pamatinį interesus stiprinti savo valstybės energetinę nepriklausomybę (...) ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Anot išvados projekto, Seimo NSGK bei specialiajai komisijai pradėjus darbą M.Bastys „bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus ir elgdamasis nesąžiningai siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais, siekė „nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi IAE uždarymo darbais, o ne Baltijskaja AE projekto įgyvendinimu“.

„Elgdamasis nesąžiningai NSGK posėdyje neigė gavęs (tuometinio premjero) Algirdo Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales; elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko“, – rašoma projekte.

Jame nurodoma, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką savo veiksmais „diskredituodamas ne tik savo kaip Seimo nario, bet ir Seimo kaip Lietuvos įstatymų leidžiamosios institucijos autoritetą, valstybės valdžią“, ir dėl to „yra pagrįstų abejonių dėl M.Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą“.

Apkalta M. Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

M. Bastys iš pat pradžių tokius kaltinimus neigė, apkaltos procesą vadino politiniu susidorojimu, apkaltos komisijos tyrimą sakė esant tendencingą. Priesaikos Seimo narys pabrėžia nesulaužęs.

Seimas yra patvirtinęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui.

M. Bastys į Seimą išrinktas vienmandatėje Zanavykų apygardoje. Kilus skandalui jis sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje, bet liko šios partijos frakcijos Seime nariu.