Kaip DELFI sakė Specialiosios tyrimo komisijos M. Basčio apkaltos proceso pagrįstumui ištirti pirmininkė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Agnė Širinskienė, dėl parengtų išvadų balsuoti tikimasi trečiadienį. „Tada mes išvadą registruosime viešai. Tikėtina, kad tai bus padaryta ketvirtadienį arba penktadienį ryte. Po to klausimas keliaus į plenarinių posėdžių salę. Manau, kad plenariniame posėdyje klausimas neatsiras anksčiau, kaip kitą savaitę“, - aiškino ji.
Paklausta, ar tyrimo medžiagoje gali būti informacijos ne tik apie M. Basčio, bet ir apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąsajas, A. Širinskienė teigė, kad laikinoji komisija netyrė platesnio konteksto, nagrinėjo tik konkrečius Seimo nario ryšius.
Tačiau komisijos vadovė užsiminė, kad paskelbti rengiamą medžiagą reikėtų atidžiai skaityti. „Partijos tyrimas nebuvo mūsų objektas, bet iš tiesų jūs matysite apklausų protokolus, nes ir Seimo narys M. Bastys prašė viską paviešinti. Galėsite spręsti iš to, kas yra viešojoje dalyje ir kiek tai yra susiję (su LSDP – DELFI), kiek ne. Aš iš tiesų nelabai norėčiau komentuoti, kol nėra paskelbtos išvados“, - aiškino A. Širinskienė.
Matė grėsmę šalies saugumui
Buvusio Seimo vicepirmininko M. Basčio, po kilusių įtarimų suspendavusio savo narystę LSDP, veiklą tyręs parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) balandžio 18-ąją paskelbė, kad šis politikas veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o asmenys, su kuriais jis palaikė artimus ryšius, norėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį. Pats M.Bastys visus kaltinimus vadino gandais ir pabrėžė nei veikęs prieš Lietuvos valstybę, nei ją išdavęs.
Komitetas nagrinėjo dar kovo mėnesį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pateiktą Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą, kurioje aprašomi M. Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu anksčiau aktyvių rusų diasporos Lietuvoje veikėju Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, veikusiu per Lietuvoje įkurtą Rusijos koncerno „Gasprom“ gamtinių dujų tarpininkę „Dujotekana“, prokremliško Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Po komiteto išvadų, kurių pagrindu veiklą atnaujino M. Basčio apkaltos komisija, kai kurie LSDP viršūnių atstovai ėmėsi aktyviai ginti klimpstantį partietį. NSGK tyrime dalyvavęs socialdemokratas Juozas Olekas LSDP tarybai pareiškė, kad M. Basčio veiksmuose veikimo prieš Lietuvos valstybės interesus nebuvo ir paragino visus „tiesiog užstoti draugą“.
Į M. Basčio gynėjų chorą aktyviai įsitraukė ir gegužę Lietuvoje apsilankęs socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, NSGK išvadas pavadinęs niekinėmis ir keliančiomis juoką.
Partija greičiausiai žinojo
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, kalbėdamas su DELFI, sakė, jog galima kelti klausimą, ko socialdemokratai siekia tokiais pasisakymais. „Aišku, siekiama sumenkinti patį procesą, kuris, kitaip nei sako oponentai, yra labai rimtas. Aš manau, jog oficialios išvados, kad įtakingos valdančiosios tradicinės partijos atstovas turėjo sistemingus glaudžius ryšius su Rusijos žvalgybų atstovais, su organizuoto nusikalstamo pasaulio tikrai ne eiliniais žmonėmis, tai, kad buvo akivaizdūs ryšiai proteguojant Rusijos įmonę, kurios interesai yra radikaliai priešingi Lietuvos interesams, nėra juokingos. Visa tai yra nustatyta, pagrįsta faktais“, - kalbėjo politikas.
Pasak jo, šiuo metu sunku pasakyti, kodėl kai kurie socialdemokratai taip aktyviai stoja už M. Bastį.
„Viena vertus, tokios rimtos komiteto išvados iš pradžių buvo tam tikras šokas kolegoms. Dabar yra bandymas jas sumenkinti, nes, kaip bebūtų, žmonės, kurie skaito tą išvadą, mato, kad tuometinė partijos vadovybė, iš visų ženklų, greičiausiai turėjo informacijos, ką veikė M. Bastys. Kažkaip keistai jam buvo sudaromos sąlygos veikti. Pavyzdžiui, buvo suteiktas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, nors iš esmės to nereikėjo, taip pat skiriami aukšti postai – Informacinės visuomenės komiteto pirmininkas Seime, premjero patarėjas. Aš žinau, kaip žmonės skiriami į politinius postus – tai nėra daroma šiaip sau, sprendimai priimami partijos, jos vadovų lygmeniu. Tiesą sakant, manau, kai kurie partijos žmonės vis dar tikisi, kad bus galima sumenkinti tą klausimą, nes artėja apkalta, ir visiškai tikėtina, kad ji gali būti sėkminga“, - pabrėžė NSGK pirmininkas.
Dukterėčia neigia įtarimus
Socialdemokratai, šiuo metu besikapanojantys M. Basčio skandale, nebando ryžtingai nutraukti sąsajų su jo aplinka. Naujasis LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, nors paskelbė apgailestaujantis, kad dėl M. Basčio susidariusi situacija pakenks ir taip jau įvairių skandalų iškamuotai partijai, tačiau tuo pat metu apsisprendė viena iš savo pavaduotojų pasiūlyti Ramintą Bastytę – M. Basčio dukterėčią ir globotinę, veikusią ilgus metus dėdės vadovautame LSDP Šakių skyriuje.
Kalbėdama su DELFI, R. Bastytė sakė, kad partija nediskutavo dėl to, kaip elgsis laikinajai tyrimo komisijai paskelbus išvadas. „Jeigu tinka mano asmeninė nuomonė, galiu pasakyti, kad mane visi šie įvykiai ir liūdina, ir skaudina. Tuo labiau, kad M. Bastys jau įrodė savo nekaltumą, kadangi prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą. O kas vyksta Seime, tikrai yra politikavimas ir nieko daugiau. Tai nerimta“, - aiškino ji.
Paklausta, ar tuo metu, kai kartu su dėde dirbo Šiaulių socialdemokratų skyriuje, jai nekilo įtarimų, kad M. Basčio veikla yra nederama, ji sakė: „Juk sutikite, kad svarbiausia yra turinys bendravimo, o ne tai, kad pabendravai. Manau, kad daug kas su kažkuo pabendraujame“.
Ar tai reiškia, kad ji žinojo apie dėdės kontaktus? R. Bastytė aiškino, kad tų žmonių veiklų nežinojusi. „Tai nebuvo mano rato žmonės“, - teigė ji.
Vis dėlto politikė pripažino, kad į kuriuos iš jų pažinojo. „Tiktai vieną, berods. Sutikus buvau, tik tiek. Bet ant kaktos juk neparašyta. Kita vertus, gi neįrodyta ten dalies tų kaltinimų net tiems patiems žmonėms. Tai man tas kažkaip yra juokinga. Tuo labiau, ką konservatoriai iš tribūnos kalba, ypatingai Andrius Kubilius, kuris tiesiogiai buvo finansuojamas „Dujotekanos“ - tai apie ką mes kalbame“, - sakė naujoji LSDP vicepirmininkė.
R.Bastytė stebėjosi, esą visi galvoja, kad M. Bastys turėjo finansinės naudos iš paviešintų ryšių. „Jokio tokio dalyko nebuvo. Čia tiesiog susidorojimas su žmogumi, kuris buvo potencialiai labai stiprus ir buvo matyt įžvelgtas jame pavojus. O dabar jeigu ir bus priimtos neigiamos išvados, kas mažai tikėtina pagal politikavimo visus šituos reiškinius, tai vis tiek žmogui sugadinta reputacija ir visa kita“, - aiškino ji.
Svarstė slaptame pasitarime
DELFI šaltiniai Seime tvirtino, kad parlamentinių tyrimu metu gauta, tačiau iki šiol neviešinama medžiagos dalis leidžia manyti, kad M. Basčio kontaktai su veikėjais, siekusiais pakreipti Lietuvos raidos kryptį nuo vakarietiškosios į Rytų pusę, galėjo būti žinomi LSDP viršūnėms.
Apie šią situaciją – tai yra, kiek rimtas galėjo būti socialdemokratų dalyvavimas skandalingame procese, pašnekovų teigimu, kalbėta dar gegužės pradžioje Seimo pirmininko V. Pranckiečio surengtame slaptame pasitarime su VSD bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovais.
„Būtent šio pasitarimo metu buvo sprendžiama, ką reikėtų daryti dėl partinių ryšių, dėl to, kodėl M. Basčio įtartini ryšiai, kurie turėjo būti žinomi LSDP vadovams, taip ilgai buvo toleruojami, dėl kai kurių finansavimo aspektų, kurie galėtų būti susiję su rusiškais pinigais ir panašiai. Tirti galima, bet jeigu būtų pradėta tai daryti, tai galėtų sukelti suirutę, kiršintų žmones, ir dar neaišku, koks būtų viso to rezultatas“, - kalbėjo DELFI pašnekovai.
Jų teigimu, jei parlamentas vis dėlto apsispręstų gilintis į šį klausimą, „tirti būtų ką“.
Pažymos herojus sietas su kairiaisiais
Apie tai, kad veikėjai, sukęsi aplink M. Bastį, turėjo kontaktų ir su kitais LSDP atstovais, viešai skelbta jau ne kartą. Pirmiausia minimi partijos ryšiai su J. Kostinu – buvusiu Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėju, į saugumo tarnybų akiratį pakliuvusiu kaip nelegaliai Lietuvoje veikusio Baltijos humanitarinio centro, vėliau pervadinto Tarptautine Baltijos akademija (TBA, Rusijos remiamo Rygoje veikiančio Baltijos rusų instituto filialo), steigėju.
Kaip 2006-aisiais paskelbė žurnalas „Ekstra“, nagrinėjęs TBA steigimo peripetijas, J. Kostinas buvo ne tik akademinės bendruomenės, bet ir Algirdo Brazausko vadovautos Socialdemokratų partijos narys. Būtent šios partijos užtarimo jis ieškojo, siekdamas legalizuoti TBA, kuriame, ekspertų teigimu, buvo dėstoma pagal ideologizuotas Rusijos programas, o Maskva siekė, kad joje studijuotų kuo daugiau su valstybės paslaptimis dirbančių asmenų.
Realizuoti savo planus J. Kostinui padėjo 2003 metais socialdemokrato švietimo ir mokslo viceministro pareigas ėjusio Rimanto Vaitkaus iniciatyva parengtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, skubos tvarka priimtos Seime. Tik kilus didžiuliam skandalui, dvejus metus studentus priiminėjusios TBA veikla 2005 metais buvo sustabdyta.
V. Pociūno bylos tęsinys?
Šiuo metu J. Kostinas minimas kaip Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ lobistas, besirūpinantis Baltarusijos atominės elektrinės Astrave įvaizdžiu. VSD išvadose konstatuojama, kad dar 2013 metais M. Bastys J. Kostino prašymu siekė organizuoti „Rosatom“ padalinio „Rosatom Overseas“ direktoriaus Rytų Europai Aleksandro Merteno susitikimą su tuometiniu premjeru Algirdu Butkevičiumi ir surengė slaptą susitikimą su tuomečiu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu.
VSD duomenimis, „Rosatom“ atstovai su Lietuvos vadovais siekė aptarti 2012 – 2013 m. parengtą planą – kartu su Lietuvos bendrovėmis įkurti bendrą įmonę, kuri išnaudodama elektros perdavimo esamas ir numatomas nutiesti jungtis su Kaliningrado sritimi ateityje prekiautų Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomų atominių elektrinių pagaminta elektros energija, įtraukiant į konsorciumą „Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, taip pat dalyvautų Baltarusijos jėgainės ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektuose, o susiklosčius palankioms aplinkybėms ir naujos atominės elektrinės Ignalinoje statybų projekte.
Šis sumanymas nebuvo realizuotas, tačiau kai kurie socialdemokratai viešojoje erdvėje ir toliau nevengė nuostabą keliančių komentarų. Šių metų gegužę lankydamas Lietuvos eurokomisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis pareiškė, kad Briuselis neturi duomenų, jog atominę jėgainę Lietuvos pasienyje statančiai Baltarusijai nerūpi jos saugumas. Lietuva tarptautiniu lygmeniu skelbia, kad šios atominės statytojai neužtikrina saugumo standartų.
Seimo NSGK vicepirmininkė konservatorė Rasa Juknevičienė, vertindama šią situaciją, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ dar balandį paskelbė, kad dabartinė padėtis jai primena Seime vykdytą tyrimą dėl VSD veiklos, Breste įtartinomis aplinkybėmis žuvus saugumo pareigūnui Vytautui Pociūnui.
„Tyrime teko dalyvauti. Radome iš šalies užvaldytą struktūrą. Beje, tas pačias pavardes radau ir šiame tyrime (dėl M. Basčio veiklos – DELFI). Todėl man dabartinis tyrimas kažkuria prasme buvo lyg antra to paties filmo serija. Ne viskas išslaptinta, todėl daugiau nesiplėsiu“, - rašė parlamentarė.
Ji tvirtino, kad dabartinis tyrimas dėl M. Basčio veiklos atskleidžia, kaip konkrečiai per kokius žmones ir partijas buvo veikiama. „Atskleidžia tik iš dalies, tačiau platesnį paveikslą įmanoma sudėlioti paanalizavus visą tų dienų kontekstą. <...> Šios dienos socialdemokratų frakcijos sprendimas ginti Kremliaus žvalgybininkų draugą M. Bastį, reiškia tik viena - jei M. Bastys pasakytų tiesą, reiktų tirti ir kitus“, - skelbė R. Juknevičienė.
