Pats L. Zaikauskas kaltinimus atmeta ir aiškina, kad studentai jaučiasi nusivylę po nepavykusio bandymo jį šantažuoti.
Kaip rašė Panevėžio laikraštis „Sekundė“, 23 m. aktorė Erika Račkytė kreipėsi į policiją, kai teatro vadovas, kartą per repeticiją, nusiėmęs akinius, suėmė rankomis jos veidą, paskui pradėjo graibytis ir bandė bučiuoti. Pasak „Lietuvos ryto“, režisierius ir teatro vadovas, E. Račkytės aiškinimu, jai siūlė permiegoti, prie jos kabinėjosi ir fiziškai, grasino pakenkti jos karjerai, jei ši neatsiims pareiškimo policijoje.
Šią savaitę policija nusprendė netirti gauto skundo dėl galimo seksualinio priekabiavimo – į pareigūnus besikreipusiai E. Račkytei pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Tai išgirdę keletas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vytauto ir Veltos Anužių kurso studentų laišku kreipėsi į Kultūros ministeriją. 2014 – 2016 m. Panevėžyje dirbę studentai papasakojo, kodėl, L. Zaikauskui tapus vadovu, lygiai prieš metus vieningai paliko teatrą, kuriame dirbo 0,25 etato ir statė pasisekimo sulaukusius spektaklius.
„Baisu, kad taip vyksta. Labai džiaugiuosi, kad Erika pradėjo kalbėti, labai norisi ją palaikyti. Aš netikiu bandymais sakyti, kad ji turi psichikos negalią. Mes neturėjome L. Zaikausku kūniškų dalykų, tačiau žodinės situacijos, jo paties būsena ir santykis į tave tik patvirtina, kad su Erika tai galėjo įvykti 100 proc.”, – DELFI pasakojo Panevėžyje dirbusi aktorė, šiuo metu magistrantūroje studijuojanti Akvilė Vitkūnaitė.
Ragino stengtis, kad „pasistotų“ ir „sudrėktų“
„Į spektaklio „Baseinas be vandens“ repeticiją vadovas buvo atėjęs tik kartą ir atskaitė paskaitą, cituoju: „aktorės yra šlapios p..., o aktoriai – b..., b... turi pasistoti, o p... – sudrėkti“, – teatro vadovą cituoja Justina Nemanytė.
Ji aiškina, kad L. Zaikauskui tapus teatro vadovu, po kelių mėnesių visi bakalauriniai kurso spektakliai buvo numarinti argumentuojant, kad „nesurenkama žiūrovų“. Tačiau, sako aktorė, vadyba nieko nedarydavo, kad žiūrovai apie spektaklius sužinotų: pavyzdžiui, tik kartą pasidalydavo „Facebook“ ir pakabindavo vieną plakatą. Tuo metu kiti spektakliai, ypatingai režisuoti vadovo, gaudavo akcijas „perki vieną bilietą, kitą gausi nemokamai“, reklamos buvo rodomos ekrane teatro vitrinoje nei mieste.
„Niekada nepamiršiu pirmo nemalonaus susitikimo su dabartiniu teatro vadovu L. Zaikausku. Kaip tik vyko miuziklo „Fantazuotojai“ – lengvo, skirto visai šeimai spektaklio repeticija. Jos metu vadovas pradėjo kištis į svetimo spektaklio režisūrą kritikuodamas mūsų vaidybą, teigdamas, kad mums trūksta seksualinės traukos scenoje. Kalbėjo apie bučinius ir bučinyje esantį konfliktą, labai nekukliai demonstravo, kaip reikia vilioti kitą asmenį (tai buvo nukreipta į kursiokę-kolegę). Na, trumpai tariant, krėtė dalykus, kurie nieko bendro su statomu spektakliu ar režisieriaus Johno Staniūno sumanymu neturėjo. Situacija buvo įtempta ir nemaloni“, – laiške ministerijai liudija Šarūnas Januškevičius.
„Vienos repeticijos metu, „režisuodamas“ jis sakė, kad aktorius, ant kurio kupros tuo metu buvo kolegė-aktorė, turi jausti, kaip jos tarpukojo išskyros (be abejo jis vartojo aštresnius žodžius) varva jam per nugarą ir dėl to jam turi pasistoti jo lytinis organas. Tokių ir panašių komentarų bei „pastabų“ pilnos L. Zaikausko repeticijos ir visiem teatro aktoriams tai, be abejo, ne naujiena, na, bet gal buvę kolegos bijo kalbėti, nes netiki, kad šis žmogus gali netekti posto ir jaučia, kad jiems gali tekti su šiuo žmogumi dirbti ir toliau“, – tęsia Š. Januškevičius.
„Tiesą sakant, repeticijose, į kurias jis įsibraudavo (pavyzdžiui, į Monikos Klimaitės režisuojamo spektaklio „Baseinas be vandens“ repeticijas), būdavo šlykštu klausytis jo seksualinių fantazijų – visi jo pavyzdžiai, kuriais siekdavo paaiškinti vaidinamą sceną, būdavo su tuo susiję...
Taigi buvo įžeidinėjamas kiekvieno žmogaus orumas neatsižvelgiant į jokias padorumo, etikos normas. Žinau tokį įvykį, kad vadovas yra spjovęs aktorei į veidą, nes ji, anot jo, blogai vaidino. Manau, tai yra žmogaus žeminimas ir labai gaila, kad pats tai patyręs žmogus niekur nesikreipė, nes bijo netekti darbo.
Bet džiaugiuosi, kad Erika išdrįso pranešti apie patiriamą agresiją. Pažįstu E. Račkytę dar iš Alytaus teatro studijos laikų ir tikrai žinau, galiu patvirtinti, kad ji yra geras, nuoširdus, protingas žmogus, kuris negalėtų prisigalvoti tokių dalykų, ypač tada, kai pats esu matęs, kaip netinkamai ir neetiškai elgiasi Zaikauskas. Taigi aš ir mano kurso draugai, pamatę, kaip elgiasi vadovas, kaip jo elgesys kenkia darbo atmosferai, nusprendėme palikti teatrą“, – sako Povilas Adomaitis.
Darbuotojai trankė per užpakalį
Kultūros ministerijai turėjo ką papasakoti ir A. Vitkūnaitė. „Kai „Fantazuotojų“ miuziklo repeticijas pradėjo stebėti L. Zaikauskas, netrukus sulaukėme jo asmeninių pastebėjimų. Greta režisieriaus, nemokančio lietuvių kalbos, jis, nesuskubėdamas versti savo nuomonės, visas pastabas koncentravo į seksualinio pobūdžio pastebėjimus. Nors dramaturgija nereikalavo tokio masto analizės, buvo kalbama ir peršama lytinio susijaudinimo būtinybė, naudojant smulkmenišką ir žargonišką terminiją. (...)
Direktoriui panorus patikrinti mūsų aktorinius gebėjimus, buvo surengti „kastingai“. Mažose grupėse kvietė skaityti eiles ir atlikti tam tikras užduotis. Aš, jo nuomone, deramai neatlikusi Karmen eisenos, kolegų akivaizdoje buvau įvardinta kaip prasčiausia rajono prostitutė, nemokanti pavergti ir gundyti. Vargu ar tai yra konstruktyvi jo, kaip teatro vadovo, kritika sėdint išsiskėtus ant kėdės ir raudonu veidu ir kandžia apsiseilėjusia šypsena skiriant moteriškas, jį tikriausiai jaudinančias, užduotis“, – rašo A. Vitkūnaitė.
Marius Meilūnas su režisieriumi M. Zaikausku dirbo Panevėžyje kurdamas spektaklį „Krytis“.
„Jo elgesys buvo visiškai nesuderinamas su elementariomis moralės normomis. Į generalinę peržiūrą atvykęs kaip teatro vadovas, jis vartojo alkoholinius gėrimus (spektaklis vyko baro erdvėje), įžeidinėjo mano kaip aktoriaus galimybes, vadino mane necenzūriniais žodžiais.
Su spektakliu dirbusi vadybininkė man guodėsi, kad M. Zaikauskas jai rašo naktimis ir kad prie jos priekabiauja. Savo akimis mačiau, kaip jis jai trenkia per užpakalį. Klausiau, kodėl ji leidžiasi, ji atsakė, kad bijo ir nenori apie tai kalbėti, nes L. Zaikauskas Panevėžyje turi įtakingų draugų, kurie gali pakenkti jos karjerai“, – dėsto M. Meilūnas, galiausiai su visu kursu nusprendęs išeiti iš teatro.
Kurso vadovas: labai gaila
Buvęs minėtų studentų kurso vadovas, aktorius profesorius Vytautas Anužis sako apie minėtas problemas iš studentų išgirdęs dar pernai. „Jie pasidalijo nemalonia patirtimi, patyrė ir pažeminimą, ir patyčias, įvairiausias užuominas, ypatingai skirtas mergaitėms, kurios tikrai užgauna žmogišką orumą.
Mes visuomet jiems sakėme, kad jie turi išsaugoti žmogišką orumą ir vertybes, turi sugebėti į tai adekvačiai reaguoti. Jie apie tai pasakodavo, netikėti jais nėra jokio pagrindo, jie iš tikrųjų buvo nusiteikę dirbti Panevėžio dramos teatre, labai gaila, kad susiklostė tokia situacija“, – DELFI kalbėjo V. Anužis.
Pašnekovo aiškinimu, apmaudu, kad Panevėžio teatras neteko būrio jaunų žmonių, kurių spektakliai, vaidmenys buvo įvertinti profesionalų. „Labai gaila“, – atsiduso V. Anužis.
L. Zaikauskas: studentai norėjo mane pašantažuoti
Tuo metu nederamu elgesiu kaltinamas L. Zaikauskas savyje problemų nemato.
„Jau pernai atsakinėjau į šiuos klausimus, laikraščiai rašė, klausinėjo, kodėl. Kai buvo pasakyta, „Mieli studentai, jūs ir mokotės, ir dirbate Panevėžio teatre, ir dar turite kitų darbų Vilniuje bei kitose vietose, viso to nebesuderinate, ir kai atsisakote vaidmenų Panevėžio dramos teatre, reikia pastatyti kategorišką klausimą“.
Tai lietė 4 žmones – ar jūs dirbate, ar jūs mokotės. Paskui atėjo visi ir pasakė, kad išeina visi. Išeinat ir išeinat, negali būti taip, kad, pavyzdžiui, krepšinio komandoje ateina legionierai ir pasako, kad žais tik tose rungtynėse, kurias patys išsirinks: mes dar žaidžiame ne tik už Kauno „Žalgirį“, bet ir už Panevėžio „Lietkabelį“ bei „Lietuvos rytą“, todėl, kai sutaps rungtynės, nežinau, ar žaisime. Čia irgi buvo pasakyta, kad kursas nori vaidinti tik bendrai, mums buvusio vadovo žadėta“, – aiškina L. Zaikauskas.
Teatro vadovo manymu, studentai jį norėjo pašantažuoti. Be to, sako jis, jiems nepasakyta išeiti – tik paprašyta apsispręsti. „Kai pasidarė du teatrai teatre, kaip tarp jaunimo ir senimo vyko kova, kaip vieni su kitais pjovėsi, du teatrai teatre negalėjo būti. Kai jie išėjo, teatre pasidarė tylu, ramu, baigėsi intrigos, pjautynės ir taip toliau“, – kalbėjo pašnekovas.
Teatro vadovo nuomone, studentai greičiausiai jį norėjo pašantažuoti ir teatre likti, tačiau kada šantažas nepavyko, dabar jiems pikta. „Gal kiti teatrai tokių talentingų nepriima, neduoda darbo, jaučiasi skaudžiai nusivylę. Bet patys kalti – nereikėjo manęs šantažuoti“, – dėstė L. Zaikauskas.
Kultūros ministerijos atstovas Arūnas Malinovskis DELFI informavo, kad pagal gautą būrio studentų pareiškimą ministerijoje sudaryta komisija. Jo aiškinimu, kitą savaitę komisija turėtų pateikti pirmines išvadas. Iš komandiruotės grįžusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ketina susipažinti su situacija ir priimti sprendimus.
Pirmą laišką ministerijai studentai parašė prieš metus. Nors studentai buvo pakviesti į ministeriją susitikimui, reakcijos nesulaukė. „Labai tikimės, kad ministerija dabar kažką padarys, kad bus imtasi kažkokių sankcijų“, – kalbėjo A. Vitkūnaitė.